Konservatoriai sureagavo į kritiką dėl valstybės biudžeto projekto: „Šiandien visi stengiasi parodyti, kokie jie būtų geri“

Anot ministrės pirmininkės, už biudžeto projektą yra atsakinga Vyriausybė, o Ministrų kabinete dirba ir „laisviečių“, ir liberalų atstovai.

„Biudžetas yra rengiamas Vyriausybėje ir Vyriausybėje yra tiek Laisvės partijos, tiek liberalų partijos ministrai. Ir viena iš partijos pirmininkų yra taip ir Vyriausybės narė, ir asmeniškai buvau su ja derybose dėl ministerijos biudžeto. Tai sakyčiau, kad tie pagrindiniai rėmai arba faktinė situacija, kaip atrodys ateinančių metų biudžetas (buvo – ELTA) – kad mes iš esmės vykdysime tuos įsipareigojimus, kurie yra prisiimti jau dabar (...)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Kadangi tai yra tas biudžetas, kurį pateikia viena dauguma, o po Seimo rinkimų pabaigia procesą jau bet kuriuo atveju naujas Seimas, naujai suformuota dauguma ir nauja Vyriausybė, tai nė vienais rinkiminiais metais, mano žiniomis, kažkokios labai didelės politinės išmonės Vyriausybės biudžetuose bent jau pirminiuose projektuose nedemonstravo“, – dėstė ji.

Kaip skelbta anksčiau, finansų ministrei Gintarei Skaistei ketvirtadienį Seime teikiant ateinančių metų šalies biudžetą, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen projekto pristatymo procesą vadino „konservatoriška“ tendencija – anot jos, jau tapo įprasta neišdiskutuoti svarbių klausimų su daugumos partneriais.

Tokios nuomonės laikosi ir „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė – ji pati tikino apie biudžetą sužinojusi trečiadienį.

Kritiškai kitų metų valstybės biudžeto projektą įvertino ir opozicijos atstovai.

Politikai jį pavadino „bomba“ – anot Seimo mažumoje dirbančių parlamentarų, 3 proc. biudžeto deficitas būsimai valdžiai paliks mažai laisvės varijuoti ir reaguoti į nenumatytus pokyčius.

I. Šimonytė tikina – opozicijos kritika yra paradoksali.

„Paradoksaliai Vyriausybė yra kaltinama dalinanti neuždirbtus pinigus ir siūloma dalinti dar daugiau neuždirbtų pinigų. Tai toks mano ir būtų komentaras“, – sakė premjerė.

„Daugybė išlaidų augimo straipsnių, kurie yra numatyti ateinančių metų biudžete, yra nulemti arba įstatymo įsipareigojimo, arba tų įsipareigojimų, kuriuos turime vykdyti pagal du nacionalinius susitarimus – dėl gynybos finansavimo ir dėl švietimo“, – priminė politikė.

„Mane visą laiką žavi opozicijos kalbėjimas, kai jie viena vertus kaltina Vyriausybę, kad Vyriausybė išleidžia daugiau, negu surenka pajamų – kas yra faktas, nes mes turime deficitinį biudžetą ir dabar prognozuojamas deficitas yra ties Mastrichto kriterijumi. Bet, kita vertus, kaip sprendimą, visada siūlo tik kokius mokesčius sumažinti arba kokias išlaidas padidinti. Tai jūs, turbūt, suprantate, kad taip nepasidaro“, – apibendrino I. Šimonytė.

Atsakydama į Seimo pirmininkės vertinimą, kad kitų metų biudžetas yra „socialdemokratiškas“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad priimtų pakeitimų apimtis buvo „užprogramuota įstatymiškai“, o dėl biudžeto deficito ribos negalėjo būti didesnė.

„Didelė dalis sprendimų yra užprogramuota automatiškai – (...) tiek pensijų indeksavimas, tiek socialinių išmokų indeksavimas yra užprogramuoti įstatymais. Čia diskrecinių sprendimų, kad Vyriausybė galėtų nevykdyti įstatymų, tiesiog nėra“, – žurnalistams Seime, teikiant biudžeto projektą, kalbėjo G. Skaistė.

Anot ministrės, išlaidas sudaro įstatyminiai įsipareigojimai ir politiniai susitarimai dėl gynybos finansavimo ir atlyginimų mokytojams kėlimo.

Įgyvendinus šiuos įsipareigojimus, biudžeto deficitas pasieks 3 proc. ribą pagal Mastrichto kriterijus.

„Didesnių galimybių įgyvendinti tuos prioritetus šiandien tiesiog nėra“, – kalbėjo G. Skaistė.

Atsakydama tiek į opozicijos kritiką, jų manymu, nepakankamą finansavimą tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, keliams, ministrė pabrėžė tokias pastabas vertinanti su rinkiminio laikotarpio skepticizmu.

„Opozicija, tapusi dauguma, jeigu planuoja tokia tapti, turės visišką galimybę iš to paties kepaliuko padalinti visai miniai, kaip Jėzus. Pažiūrėsim, ar jiems pavyks tai padaryti. (...) Šiandien visi stengiasi parodyti, kokie jie būtų geri, jeigu būtų valdžioje“, – tikino G. Skaistė.

ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą.

Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų.

Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc.

BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP. Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų.

Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų.

Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.