Šalies planai jau yra įrašyti „Lietuva 2050 m.“ strategijoje, kurią lydi ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas.
Vyriausybės programos plano problema – paviršutiniškumas. Dalis politikų įrašytų punktų gali būti net neskaitę, bet pagal juos siūlyti paviršinius sprendimus, kurie yra juokingi.
„Pavyzdžiui, pasakyčiau žmogui: „Tavo alga 1 tūkst. eurų, po keturių metų bus beveik 1,1 tūkst.“
Aš esu beveik tikras, kad taip atsitiks, net man nieko neveikiant, nes mes gyvename ekonomikose, kurios nominalia prasme nėra stacionarios. Jei mes turime 2 proc. infliacijos tikslą, tai 1,02 pakelkit 4 laipsniu ir gausite beveik 10 proc. nominalų augimą beveik visko per ketverius metus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ aiškino ekonomistas.
Pasakymas, kad bus padidintos mokytojų algos, taip pat nieko nereiškia. Šioje situacijoje reikėtų apsibrėžti, kad, tarkime, algas didinsime daugiau nei infliacija, daugiau nei infliacijos ir našumo suma ir t.t. Taip būtų pasiūlytas struktūrinis pokytis, o ne nominalus dreifavimas.

