„Prezidento vaidmuo bus kertinis, Europos Vadovų Tarybai šnekant apie Europos finansų instrumentus. Iš karto sakau, kad tai nėra daugiametė finansinė perspektyva, apie kurią kalba kai kurie politikai. Tai yra pirmiausiai prieinami finansiniai instrumentai, kuriuos Lietuva ir kitos šalys galėtų naudoti“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė G.Paluckas.
Politiko manymu, svarbus vaidmuo siekiant gauti tokią paramą tenka šalies vadovui, kuris turėtų spręsti dėl dabar kylančių tokių priemonių neapibrėžtumo.
Paklaustas, kaip vertina prezidento idėjas dėl gynybos finansavimo „įdarbinant“ indėlius ar pasitelkiant užsienio valiutos rezervus, premjeras patikino – Vyriausybė svarsto visas idėjas.
Susiję straipsniai
„Pirmiausiai Vyriausybei yra užduotis, formuojant ateities biudžetus, pasistengti pasiekti reikalingą finansavimo dydį. Tai yra tie instrumentai, kuriuos Vyriausybė pasirinks, kaip racionalius, efektyvius, jie ir bus naudojami. Tuo metu mes šiandien turime daug idėjų. Vienos idėjos yra jau išdiskutuotos, kitos šviežios“, – komentavo jis.
G.Paluckas taip pat sukritikavo buvusių valdančiųjų, dabar esančių Seimo opozicijoje, elgesį. Anot jo, buvusi valdžia neatliko reikiamų darbų, o dabartiniais savo teiginiais apie gynybos finansavimą tik gąsdina visuomenę.
„Opozicijos kritikos šiuo klausimu aš apskritai nepriimu. Nes visai nesenai jie buvo valdantieji ir turėjo padaryti tuos namų darbus, kurie dabar tenka šiai Vyriausybei. (...). Bet tai nesiekia investicinio laikotarpio dydžio – 5 ar 6 proc. Tad nereikia bėgti priešais traukinį ir gąsdinti visuomenę. Jei būtų buvusi valdžia padariusi savo darbą, jie būtų žinoję, kiek tai kainuoja“, – sakė G.Paluckas.
Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.
Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026–2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.
Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.
Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.
Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.
Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30–35 proc.
Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.