Parduotuvių tinklo plėtra vyksta, bet jas valdančios įmonės atidžiai planuoja investicijas. Pernai į parduotuvių tinklo plėtrą investavusi 23 mln. eurų bendrovė „Norfos mažmena“ šiemet dar nelėtina investicijų tempo.
Planuojama, kad per 2025-uosius bendrovė į parduotuvių remontą bei statybas investuos apie 25 mln. eurų ir pirkėjus pakvies į dešimtį naujų arba atnaujintų parduotuvių.
„Būtų netiesa, jeigu sakyčiau, kad nestebime to, kas vyksta Ukrainoje bei pasaulyje, ir nevertiname Rusijos grėsmės, – teigė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. – Ir geopolitinė, ir ekonominė situacija verčia mus išlikti budrius.
Susiję straipsniai
Investicijų planai paprastai sudaromi keleriems metams į priekį ir kol kas jų laikomės. Tačiau pasiruošimas statyboms – ilgas procesas. Tol, kol gaunamas statybų leidimas, praeina maždaug 4–5 metai.“
Pagal parengtą plėtros planą kai kuriuose miestuose „Norfos“ parduotuvės dar projektuojamos, kituose – statomos. Pavyzdžiui, Ignalinoje „Norfos“ prekybos centro statybos yra suplanuotos senosios parduotuvės vietoje. Senasis pastatas netrukus bus pradėtas griauti ir per šiuos metus Ignalinoje turėtų būti pastatyta nauja „Norfa“.
Tai bus XL formato parduotuvė su nuomoti skirtomis patalpomis. Bendras statinio plotas sudarys apie 2600 kv. metrų.
Naujos parduotuvės šiemet statomos ir Palangoje, Babtuose, Kaune.
Ir statė, ir remontavo
Bendrovė „Norfos mažmena“, gruodį Šiauliuose atidariusi naujausią „Norfos“ tinklo parduotuvę, 2024-uosius baigė Lietuvoje valdydama 160 prekybos centrų.
Pernai tinklą papildė naujos parduotuvės Klaipėdoje, Kazlų Rūdoje, Šilutėje ir Lazdijuose.
Naujausio – Šiauliuose, Tilžės g. 59, įsikūrusio XXL formato „Norfos“ prekybos centro plotas siekia apie 2250 tūkst. kvadratinių metrų. Į jį buvo investuota apie 4,6 mln. eurų, o darbo jame ėmėsi 28 darbuotojai.
Per 2024-uosius „Norfos mažmena“ taip pat atnaujino septynis prekybos centrus, iš jų du – Vilniuje, po vieną Šalčininkuose, Kėdainiuose, Šiauliuose, Prienuose bei Panevėžyje. Atnaujintos buvo labiausiai susidėvėjusios parduotuvės, pritraukiančios didžiausius pirkėjų srautus.
Kiekvienos naujos parduotuvės atidarymas yra palankus regionų gyventojams. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio „Norfos“ parduotuvėje sukuriamos vidutiniškai 23 darbo vietos.
„Prekybos sektorius negali pasigirti ypač geromis algomis, tačiau atlyginimai, kurie mokami „Norfos“ tinklo parduotuvių darbuotojams, yra gerokai didesni nei algos, kurias gauna dirbantieji pavienėse parduotuvėse.
O ir darbo taisyklės yra geriau sureglamentuotos tinkluose nei jiems nepriklausančiose parduotuvėse“, – užsiminė D.Dundulis.
Palangoje – statybos
Šiemet iki poilsio sezono pradžios pirmoji „Norfos“ tinklo parduotuvė duris atvers Palangoje. Tai išskirtinis projektas, kuriam startas buvo duotas maždaug prieš metus, kai Palangos miesto savivaldybė išdavė leidimą visuomeninės paskirties objekto statybai Bangų gatvėje.
Projektas ypač svarbus kurortui, nes į jį pagaliau ateis „Norfos“ mažmeninės prekybos tinklas. Be to, Palangoje atsiras uždaros teniso aikštelės. Pagal projektą antrajame „Norfos“ parduotuvės aukšte bus įrengtos trys teniso aikštelės ir visa tokiam klubui reikalinga infrastruktūra.
Pasak D.Dundulio, šiuo metu baigiamas statyti pastato karkasas – baigiamos montuoti laikančiosios konstrukcijos ir maždaug po mėnesio bus pradedami apdailos darbai. Tad prieš šiltąjį poilsio sezoną parduotuvė bei teniso aikštelės turėtų būti atidaryti.
„Norfos mažmena“ teniso aikštelių neadministruos, tam yra surastas nuomininkas. „Nenorime imtis kitokios, mums nepažįstamos veiklos“, – teigė D.Dundulis.
Stipri konkurencija
Kiekviena nauja didžiuosiuose miestuose pastatyta ar renovuota parduotuvė neišvengiamai didina tinklų ir vietos prekybininkų konkurenciją, versdama ir vienus, ir kitus pasitempti.
„Parduotuvių konkurencija neišvengiamai daro teigiamą įtaką vartotojams, nes, norint juos prisikviesti, tenka pasirūpinti, kad pirkėjams būtų pasiūlytos kokybiškos paslaugos, geras prekių asortimentas, o kartu sukurta estetiška aplinka.
Ne vienam tinklui yra tekę uždaryti senąsias parduotuves dėl to, kad greta iškilusios naujos konkurentų parduotuvės pirkėjams tapo daug patrauklesnės.
Mes taip pat esame uždarę keletą senų parduotuvių, pavyzdžiui, pernai tai padarėme Plungėje. Tos senosios parduotuvės buvo nusidėvėjusios arba per mažos ir jų atnaujinti nebevertėjo“, – paaiškino D.Dundulis.
Pirmąsias parduotuves Vilniuje „Norfa mažmena“ atidarė 1997-aisiais, o nuo 1999-ųjų nuolat investuoja į tinklo plėtrą visoje Lietuvoje.
„Maždaug prieš 20 metų, kai prekybos tinklų konkurencija dar buvo nedidelė, parduotuvės buvo daug mažesnės nei yra šiuo metu. Jose būdavo gana ankšta, prekių pasiūla nedidelė, ties kasomis susidarydavo pirkėjų eilės.
Šiuo metu situacija visiškai kitokia, o konkurencija visus tinklus skatina pasukti galvą, kaip išsaugoti pirkėjus“, – užsiminė pašnekovas.
Kuria šūsnis reikalavimų
Pasak D.Dundulio, tinklo plėtrai sąlygos tampa vis sunkesnės. Pastaruoju metu investicijas daug labiau nei karas Ukrainoje ėmė stabdyti mūsų šalies valdžios institucijos.
„Biurokratija nesnaudžia. Nuolat yra sugalvojama naujų reikalavimų, kurie susiję ne su pačiomis statybomis, bet su pasirengimu joms. Apmaudu, kad valdžia to nė nenori suprasti.
Maždaug prieš 25 metus naujų parduotuvių buvo neverta statyti, nes buvo galima kurtis senose patalpose ir to pakakdavo.
Vėliau atėjo laikas, kai ekonomiškai naudingiau buvo statyti naujas parduotuves nei remontuoti senus jų pastatus.
Neseniai būta laikotarpio, kai pigiau buvo ne remontuoti senas parduotuves, bet griauti jas ir tame pačiame sklype statyti naujas.
Šiuo metu yra sukurtos tokios sąlygos, kad finansiškai tapo nuostolinga statyti naujas parduotuves, tad vėl teks imtis senųjų remonto.
Statybų savikainą pastaruoju metu smarkiai didina aplinkosaugos reikalavimai bei prisijungimas prie įvairios infrastruktūros tinklų, pavyzdžiui, elektros tinklų, vandentiekio, kelių. Tam reikia ypač daug lėšų ir investicijos nebegali duoti grąžos, o infrastruktūros prijungimo prie objekto išlaidos dažniausiai viršija paties pastato statybų ir įrengimo sąmatą.
Tai pradės stabdyti tinklo plėtrą, tačiau vargu ar tai gerai šalies ekonomikai, nes statybininkai negaus dalies užsakymų – neturės darbo“, – taip susiklosčiusią situaciją apibūdino D.Dundulis.
Pasak jo, tai, kas susiję su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimais, įrengiant parduotuves nebekelia daug sunkumų.
Anksčiau būta įtampos, bet pastaruoju metu jos neliko. „Žinome iš anksto, ką ir kaip turime padaryti, ir tai įrengiant parduotuves nekelia papildomų iššūkių. Nes ši tarnyba naudoja iš anksto žinomus ir įteisintus reikalavimus, nekeldama perteklinių sąlygų.
Tačiau įvykdyti aplinkosaugos reikalavimus tampa vis sunkiau, nes jie nuolat keičiasi.
Reikalavimai, kuriuos kelia savivaldybės, nėra išskirtiniai. Bet kai kuriose vietovėse prisijungti prie kelių ir kitos infrastruktūros tinklų reikia tokių didelių investicijų, kad nė nebeverta jose statyti parduotuvių.
Didžiulius iššūkius kelia valstybės įmonės „Via Lietuva“, „Energijos skirstymo operatorius“, vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įmonės. Ir ten, kur anksčiau nebuvo problemų, pastaruoju metu jos tapo neįveikiamos“, – sakė pašnekovas.
Projektuodami parduotuves skiria dėmesį tvarumui
Pastaruoju metu statomos „Norfos“ parduotuvės nebėra tipinės. Jų plotai būna gana dideli, o projektuose daug dėmesio skiriama tvarumui.
„Nenaudojame, vadinasi, nesunaudojame, – pratarė D.Dundulis. – Laikomės svarbiausio tvarumo principo – parduotuvėse privalu kuo mažiau vartoti energijos ir į tai atsižvelgiama jas projektuojant.“
Parduotuvių įranga, maitinama elektros energija, yra parenkama kuo veiksmingesnė. Inžineriniai sprendimai, susiję su energijos vartojimu, taip pat projektuojami tokie, kad energijos sąnaudos būtų kuo mažesnės.
„Visiškai elektros vartojimo neįmanoma išvengti, juk reikia apšviesti sales, jos reikia šaldymo įrangai. Bet parenkami tokie inžineriniai sprendimai, kad elektros sąnaudos būtų nedidelės.
Kiek žinau, mūsų tinklo parduotuvėse instaliuojamos įrangos galingumas, tenkantis tam pačiam kvadratinių metrų plotui, yra triskart mažesnis nei konkurentų parduotuvėse – maksimalus energijos suvartojimas yra tris kartus mažesnis“, – paaiškino „Norfos“ savininkas.
Dar vienas veiksnys – naujose parduotuvėse nenaudojama centralizuotai iš miesto tinklų tiekiama šiluma.
Patalpoms šildyti reikalingą šilumą šilumos siurbliai surenka iš šaldymo įrangos išskiriamos energijos. Jos pakanka net tuomet, kai lauke oro temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių šalčio.
Svarbu ir tai, kad energiją taupyti padeda gera pastatų sienų ir stogo šilumos izoliacija. Reikia nedaug energijos, reikalingos vasarą patalpoms vėsinti, žiemą – šildyti.
„Be abejo, tinkle yra ir senų parduotuvių, kurių šilumos izoliacija prasta. Bet 10–15 metų senumo parduotuvėse ji yra labai gera, ir tai atsispindi elektros energijos suvartojimo sąskaitose“, – teigė D.Dundulis.