Karinį mobilumą, kaip svarbiausią priežastį statyti europinę greitojo geležinkelio vėžę, taip pat įvardija 60 proc. latvių ir 52 proc. estų.
„Pastaraisiais metais stebėjome besikeičiantį požiūrį į projektą. Anksčiau daugiausia dėmesio skyrę transporto jungčių su Europos šalimis, pavyzdžiui, Lenkija ir Vokietija, naudai, greitam susisiekimui, naujoms darbo vietoms, dabar geležinkelių infrastruktūra pripažįstama kaip strateginė būtinybė. Ypač norėčiau pabrėžti intermodalumo svarbą – kuo stipresnė ir įvairesnė yra mūsų transporto infrastruktūra, tuo atsparesni esame“, – pranešime teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Apklausos duomenimis, 68 proc. Baltijos šalių gyventojų „Rail Baltica“ įvertino ir kaip reikšmingą žingsnį ES integracijos link, o dar 67 proc. sutiko, kad šis projektas yra būtinas NATO operacijoms.
Susiję straipsniai
Ši nuomonė bene vieninga Lietuvoje (78 proc.), o Latvijoje ir Estijoje palaikymo lygis panašus – atitinkamai 62 proc. ir 60 proc.
Latvijoje didžiausias palaikymas nustatytas tarp 18–24 metų jaunimo (83 proc.). Su teiginiu, kad „Rail Baltica“ stiprins saugumą sutiko 74 proc. moterų ir 69 proc. vyrų.
Lietuvoje palaikymas dar stipresnis – 89 proc. apklaustų moterų ir 85 proc. vyrų išreiškė palaikymą, ypač 25–35 metų amžiaus grupėje (91 proc.). Estijoje su teiginiu sutiko 73 proc. moterų ir 69 proc. vyrų, daugiausiai – 18–24 metų jaunimas (83 proc.).
„Rail Baltica“ viešosios nuomonės ir informuotumo tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“. Agentūra apklausė 1 007 respondentus Lietuvoje, 1 006 respondentus Latvijoje ir 1 008 respondentus Estijoje, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.