Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.
Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.
Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.
Artėjant šeštadienio ryto atsijungimui nuo posovietinės elektros sistemos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas akcentavo: prisijungusios prie kontinentinės Europos elektros tinklų, Baltijos šalys plaks vienu energetiniu ritmu su Vakarais.
„Jungimosi momentu tiesiog atjungsime techninius įrenginius, kurie dabar buvo reikalingi tam, kad galėtume importuoti ir eksportuoti elektros energiją. Po sinchronizacijos, kadangi mes veiksime vienu dažniu, nebereikės papildomos įrangos, tiesiog funkcionuos elektros energijos linijos“, – aiškino Ž.Vaičiūnas.
Apie parą visos Baltijos šalys kartu tvarkys savo sistemas ir sureguliuos dažnį, bus atlikta eilė bandymų, kurie privalomi norint prisijungti prie ES sistemų. Praėjus visiems bandymams, sekmadienį vyks sinchronizacija.
Sinchronizacijos projekto progresą ne vienus metus stebėjęs ir pats prie jo prisidėjęs antrąją energetikos ministro kadenciją einantis politikas tikino, jog Baltijos šalių atsijungimas Rusijai bus skaudus politinis smūgis, todėl iš šalies agresorės galima tikėtis įvairių netikėtumų.
Kaip naujienų agentūrai „Elta“ sakė ministras, Lietuva, Latvija ir Estija yra pasirengusios bet kokioms diversijoms ar sabotažo aktams iš Rusijos pusės, ir pridūrė – Baltijos šalių energetinė sistema sustiprinta pakankamai, kad atlaikytų bet kokius galimus tinklų nutraukimus.
Iš Rusijos elektros seniai neperkame
Pagrindinio elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis šiandien, vasario 8 d., prasidėsiančią elektros tinklų sinchronizaciją laiko vienu paskutinių energetinio išsilaisvinimo nuo Rusijos įtakos žingsnių. Anot jo, šiuo įvykiu, kuriam buvo ruoštasi daugelį metų, padedamas taškas jau parašytame sakinyje.
„Tai bus galutinis taškas sakinyje, bet sakinys praktiškai visas yra parašytas. Padaryta daugybė darbų. Iš Rusijos elektros energijos jau seniai neperkame, balansavimo paslaugų seniai neperkame. Tas ryšys buvo labai silpnas, jau iki šiol buvo nuolat silpninamas“, – LRT radijui sakė R.Masiulis.
Anot jo, šiam įvykiui buvo ruošiamasi gana ilgai, tad paskutiniai likę žingsniai yra visai nedideli.
„Pavyzdžiui, su Baltarusija mes turėjome 11 elektros linijų, vasario 6-osios rytą buvo 1. Jau gerus pusantrų metų nuolatos tas linijas išjunginėjome, kad paskutiniam momentui liktų kuo mažiau darbo“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
R. Masiulis tikino, jog sinchronizacijos metu nemalonių staigmenų iš Rusijos tikėtis nereiktų, tačiau, pažymi jis, tam visada būtina ruoštis.
„Su Rusijos operatoriumi techniniame lygyje mūsų dispečeriai visada bendravo, nes kai tinklai sujungti, negali nebendrauti. Turime su jais dokumentiškai susiderinę su parašais visą procesą, kokie atjungimai bus iš kurios pusės, kas pradeda, kas baigia. Dar daugiau – rusai net yra pateikę ir aiškius grafikus, per kiek laiko jie išmontuos tas linijas. Techniniam lygyje negalėjome nebendrauti ir tas bendravimas buvo toks, sakyčiau, praktiškas“, – kalbėjo R.Masiulis.
Nereikia bėgti pirkti generatorių
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius feisbuke rašė, kad pats atsijungimas nuo Rusijos tinklo yra techniškai santykinai nesudėtingas procesas, kuris sėkmingai buvo daromas dar tada, kai techniškai buvome gerokai mažiau pasirengę. Nuo to laiko atsirado ir rezervinės kaupimo baterijos, ir sinchroniniai kompensatoriai, ir naujos linijos.
„Parengtos visos elektrinės darbui. O jei kas atsitiks, kitos elektrinės pasiruošusios jas pakeisti.
Drįstu rizikuoti savo reputacija ir sakyti – viskas bus tikrai gerai! Tikrai nereikia nei specialiai žvakių prisipirkti, nei būtinai tam elektromobilį pasikrauti.
Nereikia bėgti pirkti jokių generatorių.
Energetikos kompanijų vadovai sekmadienį vakare renkasi švęsti „Litexpo“.
Ne prie žvakių tikrai...“, – rašė M.Nagevičius.
Ruoštasi kone du dešimtmečius
Milžiniškos svarbos projektui – atsijungti nuo BRELL ir susisieti su kontinentine Europa – ruoštasi 17 metų.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruoštos 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją. „Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami ES lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų, „Harmony Link“ kainuos 700–800 mln. eurų, tačiau didžiąją dalį sumos padengs ES.