„Vienareikšmiai reikia mokesčių reformos. Ir tai daryti reikšmingai. Nes, kol išdiskutuojame, ateina kadencijos pabaiga ir visi bijo priimti sprendimą. Dabar – pats laikas. Labai gerai būtų paaiškinti, kaip eis tie pinigai. Jeigu aiškiai pasakysime, kad iš surinktų 12 mlrd. eurų gynybai, pavyzdžiui, pusę panaudosime Lietuvoje, tai visuomenei skamba visiškai kitaip“, – „Žinių radijui“ teigė A.Avulis.
Anot „Hanner“ valdybos pirmininko, mokesčių pertvarkos metu peržiūrėjus lengvatas ir dalį panaikinus, šias lėšas būtų galima skirti gynybai.
„Niekas nepažymi to, kas buvo pasakyta Finansų ministerijos ataskaitoje praeitais metais – kad per lengvatas prarandame 3,5 mlrd. eurų per metus. Prašau – dar vienas šaltinis“, – sakė jis.
A.Avulis pabrėžė, kad šiuo metu šalies saugumas yra svarbiausias klausimas, tad pritartų net didesniam nei 5–6 proc. nuo BVP gynybos finansavimui.
„Absoliučiai pritariu to biudžeto gynybai didinimui. Ir netgi pritarčiau, jei jis būtų dar didesnis“, – sakė A.Avulis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.
Nėra sutarimo dėl 5–6 proc. nuo BVP gynybai
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį, vasario 10 d,., pabrėžė, kad jokio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo BVP gynybos reikmėms nėra. Tokį tikslą, anot jo, bus galima nustatyti tik turint priemones didinti valstybės išlaidas.
„Negalima atsieti tikslų nuo priemonių“, – pabrėžė jis.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad gynybos poreikiai bus finansuojami ne vien didinant mokesčius.
„Yra bendra prezidento ir koalicijos nuostata, kad šis didinimas negali vien mokesčiu pavidalu gulti ant Lietuvos gyventojų ir verslo“, – tvirtino jis.
Anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius yra teigęs, kad Vyriausybės siūlomų mokestinių pokyčių paketą koalicinei tarybai planuojama pristatyti jau vasario pradžioje.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad premjeras G.Paluckas yra sakęs, kad šiemet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.
Centro-kairės Vyriausybės programoje yra numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.