Toks „verslas“ suklestėjo dėl kelių priežasčių. Lietuvoje nuo šių metų įsigaliojo vienas didžiausių Europos Sąjungoje akcizo tarifų elektroninėms cigaretėms ir joms skirtiems skysčiams.
Antra, jas legaliai pardavinėjantiems verslininkams nuolat griežtinama kontrolė, tačiau apie kovą su šešėline rinka kol kas beveik nieko negirdėti. Nelegaliai veikiantys pardavėjai jaučiasi itin patogiai, nes juos demaskavus skiriama simbolinė administracinė bauda – nuo 10 eurų.
Tuo metu, pavyzdžiui, už legalių elektroninių cigarečių ar jų pildyklių nupirkimą ir perdavimą nepilnamečiams neseniai įsigaliojo dešimtis kartų didesnės sankcijos – nuo 320 iki 580 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – ir iki 820 eurų.
Lietuva nusprendė išsišokti
Pagal trejų metų akcizo mokesčių planą, nuo šiųmečio sausio elektroninių cigarečių skystis apmokestinamas 0,63 euro už mililitrą (ml). Kadangi vienkartinėje elektroninėje cigaretėje jo turi būti 2 mililitrai, akcizas siekia jau 1,26 euro.
Nors tai yra vienas didžiausių tarifų visame žemyne, šie skaičiai toliau drastiškai augs. Jau nuo 2026 metų numatyta, kad akcizo mokestis sieks 1,56 Eur/ml, o 2027-aisiais – net 3,91 Eur/ml.
Kitose ES šalyse, kurios irgi turi parengusios trejų metų planus, mokesčiai liks gerokai mažesni: Lenkijoje 2027 m. jie sieks 0,42 Eur/ml, Čekijoje – 0,4 Eur/ml, Estijoje – vos 0,23 Eur/ml.
Jau šiais metais dėl akcizo legaliai parduodamos vienkartinės cigaretės pabrango iki poros eurų – jų kaina dabar siekia 8–9 Eur.
Pirkdami elektroninėms talpykloms skirto skysčio 10 ml buteliuką vartotojai valstybei šiuo metu atseikėja 6,3 euro. Vokietijoje akcizo mokestis už tokią pat prekę siekia 2,6 Eur, Latvijoje – 2,9 Eur, o kaimyninėje Lenkijoje – 2,2 Eur.
Tiesa, lenkai nuo kitų metų ketina didinti akcizą ir už tokį buteliuką į valstybės iždą pateks 3,4 Eur. Tačiau Lietuvoje, pagal dabartinius planus, mokestis 2026-aisiais sieks 15,6 Eur, o nuo 2027 m. valstybei teks sumokėti net 39 Eur už 10 ml skysčio. Tad akcizo skirtumas, palyginti su su kaimynine Lenkija, gali pasiekti net dešimt kartų.
Prognozuojama, kad po poros metų elektroninės vienkartinės cigaretės kaina šoktelės iki 20 eurų už vienetą. O 10 ml buteliukas skysčio gali pabrangti net iki daugiau nei 40 eurų.
Tokiu atveju neabejotinai dar labiau suklestės šešėlinė rinka, kadangi atsigabenti didesnius kiekius šių gaminių iš kitų ES šalių nėra itin sudėtinga.
Valstybė netenka milijonų eurų
Konkuruoti su nesutramdoma šešėline rinka tokiomis sąlygomis išvis neįmanoma dėl milžiniškų kainų skirtumų.
Viename iš pokalbių pardavėjas siūlė pirkėjui rinktis, kiek elektroninių cigarečių įsigyti: jei 300, kaina siekia 2,2 Eur už vienetą, jei 500 – 2,1 Eur, o perkant daugiau nei tūkstantį – 1,8–1,9 Eur.
Kitame skelbime siūloma pirkti net 200 tūkstančių skysčio buteliukų, kurių vieno talpa siekia 10 ml. Net nesukant galvos dėl jų kilmės ir sudėties nesunku paskaičiuoti, kad vien dėl šito nelegalaus sandorio valstybė praranda 1,26 mln. eurų akcizo mokesčio, kurio tokie vertelgos, suprantama, nemoka.
Baugus Italijos pavyzdys
Kad staigiai didinami akcizai gali ne tik sujaukti visą rinką, bet ir atnešti žalos pačiai valstybei, rodo Italijos pamoka.
Šioje šalyje dar 2014 metais buvo nuspręsta įvesti didžiausią visoje ES akcizą elektroninių cigarečių skysčiams – 0,4 Eur/ml. Legaliai parduodamų gaminių kainos padvigubėjo, buvo sužlugdyta apie 75 procentai visos rinkos, o valstybė pajamų surinko dar mažiau.
Vėliau akcizą teko mažinti ir dar ne kartą keisti planus: 2022-aisiais italai ketino nustatyti 0,17 Eur/ml tarifą, tačiau apsigalvojo ir pasirinko mažesnį – 0,13 Eur/ml. Tik nuo šių metų vasario akcizas padidintas iki 0,14 Eur/ml (skysčiams be nikotino – 0,1 Eur/ml). Tai – kone dešimt kartų mažiau, nei taiko mūsų šalis dabar.
Akivaizdu, kad ant panašaus grėblio rizikuoja užlipti ir Lietuva. Ir jau ne pirmą kartą. Portalas lrytas.lt dar prieš metus skelbė, kaip dėl skirtingų akcizo tarifų klesti šešėlinė prekyba kaitinamojo tabako produktais, kurių dauguma buvo gabenami iš Lenkijos, tačiau pasitaikydavo pasiūlymų pirkti net ir iš Filipinų parskraidintus gaminius. Apie tai galite skaityti čia: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2024/03/08/news/kainu-skirtumai-seselinio-verslo-naudai-30878121.
Atsiskaitymas – kriptovaliutomis
Tose pačiose socialinių tinklų grupėse buvo platinami ir nelegalūs produktai – elektroninės cigaretės su įvairiais skoniais, kurios Lietuvoje uždraustos nuo 2023 metų spalio.
Tokių pardavėjų pričiumpami tik vienetai. Antrai 2023 metais policijos virtualus patrulis registravo ir teritoriniams policijos komisariatams perdavė 9 nelegalios prekybos tabako gaminiais atvejus. Tuomet Policijos departamentas teigė, kad dažnu atveju pardavėjai naudojasi netikromis paskyromis, sukurtomis būtent tokiai prekybai, naudoja ne savo banko sąskaitas arba prašo apmokėjimą atlikti per „PayPal“ mokėjimų sistemą, todėl identifikuoti jų tapatybę sudėtingiau. Dabar nelegalių elektroninių cigarečių platintojai su pirkėjais bendrauja dar paslaptingiau. Tą rodo portalo lrytas.lt turimos ekrano nuotraukos.
„Dropas?“. „Dropas ofc“. Taip susitariama dėl prekės perdavimo būdo, kuris reiškia jos paslėpimą nurodytoje vietoje, iš kurios pirkėjas atsiima.
Žinoma, prieš tai atsiskaitęs su pardavėju. Tik ne eurais. „Crypto only?“, – klausia pardavėjas. „Crypto SOL/eth“, – gauna atsakymą. Tai reiškia, kad sumokėti teks virtualiomis valiutomis – solana arba ethereumu.
Siūlo ir nuodus, ir narkotikus
Sveikatos požiūriu blogiausia, kad šešėlinėje platinamų rūkalų sudėtis gali būti visiškai neaiški. Tarp sostinės moksleivių nuolat sklinda kalbos, kad vienas ar kitas „baryga“ (taip vadinami nelegalūs pardavėjai) siūlo tokius rūkalus, nuo kurių galima net ir valandai „atsijungti“.
Legaliai veikiančios parduotuvės privalo užtikrinti, kad jų gaminiai atitiktų visus ES reikalavimus dėl sudėties, didžiausio leistino nikotino kiekio ir pan. Jas nuolat tikrina įvairios institucijos. Tuo metu šešėlinėje rinkoje, kuri klesti nebaudžiama, niekas už nieką neatsako: galima nusipirkti ir skysčių su skalbimo milteliais, ir su narkotikais.
Todėl kažin ar ką nors turėtų stebinti pernai balandį paskelbta statistika apie padėti Klaipėdoje. Atlikus tyrimą narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta vos vienoje iš 28 uostamiesčio mokyklų.