Plačiau tai komentuoja „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
2024 m. pabaigoje Baltijos šalyse atliktas SVĮ tyrimas parodė, kad net 44 proc. Lietuvos verslų 2025-aisiais planuoja samdyti naujus darbuotojus. Didžioji dalis jų (45 proc.) ieškos darbuotojų klientų aptarnavimo ir pardavimų srityje.
„Lietuvos verslo sektorius jau kurį laiką demonstruoja optimistiškas tendencijas, tačiau darbuotojų trūkumas dėl demografinių priežasčių bei ribotų darbo jėgos kvotų iš užsienio lieka iššūkiu. Tyrimas parodė, kad didžiausias poreikis pastebimas klientų aptarnavimo ir pardavimų srityse. Verslams būtina investuoti į darbuotojų pritraukimo strategijas, nes konkurencija dėl daugumos sričių darbuotojų tik stiprės“, – sako D.Tamašauskas.
Lietuva – regiono lyderė
Tyrimo duomenimis, Lietuvos verslininkai iš visų Baltijos šalių planuoja ieškoti daugiausiai darbuotojų. Net 44 proc. Lietuvos verslo atstovų ketina papildyti savo komandas, kai Latvijoje šis skaičius siekia 42 proc., o Estijoje – 26 proc., teigiama „Luminor“ banko pranešime žiniasklaidai.
„Šie rezultatai nestebina – Lietuva demonstruoja sparčiausią ekonominį augimą regione. Augantis bendrasis vidaus produktas, vartojimo apimtys, didėjantys atlyginimai ir valstybės investicijos padeda formuoti palankią verslo aplinką. Nors investuotojai dažnai Baltijos regioną vertina kaip vieną vienetą, Lietuva pastaraisiais metais kaimynes pranoko daugelyje verslo sričių“, – sako pašnekovas.
Didžioji dalis lietuvių ieško vietinių darbuotojų (66 proc.), tačiau trečdalis verslo atstovų planuoja samdyti ir užsieniečius.
„Lietuviai čia taip pat lenkia savo kaimynus. Panašu, kad mūsų šalies verslininkai ketina suteikti daugiau galimybių įsidarbinti užsieniečiams (29 proc.), nei latviai (22 proc.) ar estai (19 proc.). Šie skaičiai galimai tokie, nes didžiausias darbuotojų poreikis juntamas klientų aptarnavimo srityje, kur dažniausiai visgi reikalingos vietinės kalbos žinios“, – teigia D.Tamašauskas.
Paklausiausios profesijos
Apklausa parodė, kad šiemet daugiausiai darbuotojų verslininkai ieškos klientų aptarnavimo ir pardavimų srityse, tačiau taip pat aktualus ir aptarnaujantis techninis personalas. Ilgus metus itin paklausūs informacinių technologijų (IT) specialistai SVĮ įmonėms mažiau aktualūs ir visose trijose šalyse rikiuojasi penktoje vietoje.
„Net 45 proc. Lietuvos verslininkų ketina ieškoti darbuotojų klientų aptarnavimo ir pardavimų srityse, o 23 proc. aktualūs techniniai darbuotojai. Toliau rikiuojasi gamyba (16 proc.), žmogiškųjų išteklių specialistai (16 proc.), IT (14 proc.), rinkodara ir viešieji ryšiai bei buhalteriai ir teisininkai“, – sako „Luminor“ atstovas.
Anot D.Tamašausko, panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse.
„Latvijoje ir Estijoje klientų aptarnavimo bei pardavimų specialistai taip pat išlieka prioritetu (atitinkamai 39 ir 42 proc.), o aptarnaujantis techninis personalas bei gamybos darbuotojai išskirtinai paklausūs Estijoje (48 ir 28 proc.). Padidėjusią šių darbo vietų paklausą gali lemti augantys vartotojų lūkesčiai ir verslo plėtra į eksportą orientuotose industrijose. Tačiau norint užtikrinti konkurencingumą, svarbu ne tik surasti tinkamus specialistus, bet ir nuolat investuoti į jų profesinį tobulėjimą bei darbo aplinkos gerinimą siekiant juos išlaikyti, esant aktyviai darbo rinkai“, – pažymi D.Tamašauskas.
„Luminor“ banko užsakytą smulkaus ir vidutinio verslo vadovų nuomonės tyrimą tyrimų agentūra „Norstat“ atliko 2024 m. spalio-lapkričio mėn. Tyrimo metu kiekvienoje Baltijos šalyje apklausta po 250 vadovų, dirbančių įmonėse, kurių darbuotojų skaičius neviršija 249 žmonių.
Sausį didėjo darbo paklausa ir įsidarbinimas
Darbuotojų paieška ir samda metų pradžioje įgijo pagreitį – sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau darbo ieškančių žmonių nei gruodį. Nepaisant to, registruotas nedarbas augo trečią mėnesį iš eilės. Įtakos tam turėjo ir padidėję naujų klientų srautai, po laikino užimtumo grįžtantys asmenys, mažesnis įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
„Sausį stebėjome intensyvesnę situaciją – darbdaviai įregistravo daugiau laisvų darbo vietų, o darbo ieškantys žmonės buvo aktyvesni. Tai rodo, kad rinkos stabilumas išlieka nepaisant tam tikrų iššūkių“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Įmonės paskelbė 12,6 tūkst. laisvų darbo vietų – 500 (49 proc.) daugiau nei gruodį. Darbo skelbimus įregistravo 3,4 tūkst. darbdavių – 1,2 tūkst. daugiau nei paskutinį praėjusių metų mėnesį. Labiau padidėjo kvalifikuoto darbo pasiūlymų skaičius – net 54,8 proc., trečdaliu daugiau ieškota nekvalifikuotų darbininkų (33,6 proc.). Visgi šį sausį darbuotojų paklausa buvo mažesnė nei prieš metus – beveik 4 proc. mažiau darbo pasiūlymų.
Po įsidarbinimų sulėtėjimo gruodį, pradėjusių dirbti Užimtumo tarnybos klientų skaičius sausį augo ketvirtadaliu – tarpininkauta įsidarbinant 17,8 tūkst. asmenų. Tai – 3,7 tūkst. (26,1 proc.) daugiau nei metų pabaigoje. Įsidarbinusių skaičius 1,9 tūkst. (11,8 proc.) didesnis nei 2024 m. sausį.
Daugiausiai klientų per paskutinius dvylika mėnesių pradėjo dirbti asmens priežiūros namuose darbuotojais, suvirintojais, metalų perdirbimo ir apdorojimo įrenginių operatoriais, gamybos ir prekybos vadovais, paštininkais. Dar 9,8 tūkst. klientų rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus – 9,8 tūkst. (63 proc.) daugiau nei gruodį ir beveik tiek pat kiek 2024 m. sausį (9,4 tūkst.).
„Ne tik darbdaviai labiau ieškojo darbuotojų, bet ir daugiau gyventojų pradėjo darbo paieškas ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Tad nepaisant aktyvesnio nei gruodį grįžimo į darbo rinką, žiemos metu fiksuojame mūsų šaliai įprastą nedarbo padidėjimą. Per mėnesį registruotas nedarbas padidėjo 0,3 proc. punkto iki 9,3 proc.“, – teigė J.Zemblytė.
Pirmąjį metų mėnesį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 26,3 tūkst. naujų klientų – 19 proc. daugiau nei gruodį. Prieš metus fiksuotas 24,2 proc. didesnis bedarbių srautas, prieš dvejus – 18,4 proc. didesnis. Vasario 1 d. darbo ieškojo 168,3 tūkst. asmenų – 2,9 proc. (4,7 tūkst.) daugiau nei sausio 1 d. ir 2,4 tūkst. (1,5 proc.) asmenų daugiau nei prieš metus.
Mažiausias registruotas nedarbas – Neringos (4 proc.), Klaipėdos r. (7,1 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Ignalinos r. (13,3 proc.), Biržų r. (11,9 proc.), Kelmės r. (11,8 proc.).