Per pirmąją kadenciją pradėjęs prekybos karą su Kinija D.Trumpas tęsia jį ir toliau. Tačiau dabar drebėti tenka ir Kanadai bei Meksikai, o savo eilės neramiai laukia ir Europos Sąjunga.
JAV vadovas tokiais būdais siekia, kad įmonės perkeltų gamybą į šią šalį. Be to, Amerikos užsienio prekybos rodikliai toli gražu nėra jai palankūs: pernai importas eksportą viršijo net 800 mlrd. dolerių.
Apsikeitimas. Kol kas nuo antradienio didesni muitai įsigaliojo tiktai visoms kiniškoms prekėms – be jau egzistavusių tarifų, Amerika įvedė papildomą 10 proc. mokestį.
Toks sprendimas turėtų tapti našta Kinijos gamintojams, nes jų produkcija JAV taps brangesnė ir mažiau konkurencinga.
Tačiau Pekinas irgi nusprendė atsakyti tuo pačiu: papildomas 15 proc. mokestis bus taikomas iš JAV gabenamoms suskystintosioms gamtinėms dujoms bei anglims, o amerikietiška nafta ir žemės ūkio technika apmokestinta 10 proc. muitu.
Negana to, Kinija dėl Baltųjų rūmų sprendimo pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai.
Laikas. Nuo antradienio dar didesni muitai – net 25 proc. – turėjo įsigalioti importui iš Kanados ir Meksikos.
Tačiau tokį įsaką pasirašęs JAV prezidentas vos po poros dienų atsitraukė ir paskelbė, kad jų įsigaliojimas atidedamas mažiausiai 30 dienų.
Mat Kanados premjeras Justinas Trudeau pažadėjo, kad tokio pat dydžio muitas bus įvestas ir amerikietiškai produkcijai.
Bendra jos vertė siekia net 155 mlrd. dolerių per metus.
Kita vertus, D.Trumpas išdėstė savo reikalavimus ir priekaištus abiem kaimynams dėl nelegalios imigracijos į Jungtines Valstijas, taip pat narkotiko fentanilio gamybos ir eksporto.
Jau netrukus šis žingsnis davė vaisių – Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum nurodė pasiųsti į pasienį su JAV 10 tūkst. nacionalinės gvardijos pareigūnų, kurie turi užkirsti kelią tiek nelegaliems imigrantams, tiek narkotikų ir ginklų prekeiviams.
Todėl svarstoma, kad, D.Trumpui pasiekus nuolaidų iš kaimynų, muitų įvedimas gali būti dar ne sykį atidėtas ar iš viso atšauktas. Reikia pridurti ir tai, kad, pavyzdžiui, Meksika yra viena svarbiausių JAV prekybos partnerių, o didesni muitai gerokai kilstelėtų kainas pačioje Amerikoje.
Daugiau kaip 80 proc. viso Meksikos eksporto keliauja į JAV. Nuo to priklauso tūkstančiai įmonių ir milijonai darbo vietų.
Laukimas. Savo eilės neramiai laukia ir Europos Sąjunga, nes D.Trumpas dar rinkimų metu ne kartą žadėjo įvesti muitus ir ES šalių produkcijai, jeigu šis regionas nepradės pirkti daugiau amerikietiškų prekių.
„Muitai sukuria nereikalingus ekonomikos trukdžius ir kursto infliaciją.
ES duos ryžtingą atsaką bet kuriam prekybos partneriui, kuris nesąžiningai arba savavališkai įveda muitus ES prekėms“, – paskelbta Briuselyje.
Kaip sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, JAV yra svarbiausios ES užsienio prekybos partnerės.
„Daugiausia Europos Sąjunga eksportuoja chemijos pramonės produktų, vaistų, automobilių, kitų pramonės prekių.
Šiuo atžvilgiu itin pažeidžiamos ekonomikos yra Vokietija, Airija, Italija, Švedija – valstybės, kurios į JAV eksportavo kur kas daugiau nei importavo.
Jeigu ES būtų įvestas muitas importui į Jungtines Valstijas, tai paveiktų ir Lietuvos gamintojus.
Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. visos šalyje pagamintos produkcijos.
Negana to, poveikis galėtų pasireikšti ir per kitus prekybos partnerius, kai, sumažėjus paklausai JAV, paklausa tarpinio vartojimo produktams iš Lietuvos taip pat kristų“, – teigė ekonomistė.
Svarsto apie du įmanomus scenarijus
Kelis įmanomus variantus apžvelgė ir „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Aiškėja, kad vienu jų Lietuva tik laimėtų.
„10 proc. muitų tarifo ES prekėms scenarijus. Tokiu atveju Europos Sąjungos ekonomikai nieko neatsitinka, t.y. nėra jokio pagrindo mažinti BVP prognozes. Europos Sąjungos gamintojai norės likti turtingoje ir augančioje JAV rinkoje, tad ES gamintojai 10 proc. importo tarifą kompensuos iš vidinių lėšų, mažindami pelno maržas.
Lietuva tokiu atveju laimėtų – Vokietijos ir Skandinavijos gamintojai pradėtų ieškoti galimybių, kurios leistų atpiginti komponentų gamybą, ir dalį gamybos funkcijų perkeltų į Lietuvą, nes mūsų pramonės įmonės siūlo gerą kainos ir kokybės santykį. Beje, dalį importo tarifo kompensuotų euro kritimas JAV dolerio atžvilgiu“, – sakė ekonomistas.
Tačiau yra ir liūdnesnis scenarijus.
„25 proc. importo tarifas. Tai būtų bloga naujiena Europos Sąjungos ekonomikai. 25 proc. muitas nuo euro zonos BVP augimo nurėžtų maždaug 1 proc. punktą.
Europos centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP padidės 1,1 proc. Tad 25 proc. muitų tarifas reikštų, kad euro zonos ekonomika iš augimo pereina į stagnacijos laikotarpį“, – teigė A.Izgorodinas.
Tiesa, pastarasis nemano, kad tai Lietuvos ekonomikai reikštų didelius praradimus.
„Lietuvos įmonės yra mažos ES mastu. Kad jos išlaikytų stabilią eksporto užsakymų apimtį, mums visiškai užtenka euro zonos ekonomikos stagnacijos.
Be to, 25 proc. muitai tik paspartintų kontraktinės gamybos operacijų perkėlimą į Lietuvą“, – pastebėjo jis.
Vis tik 25 proc. muitų tarifas, A.Izgorodino teigimu, keltų realią grėsmę, kad euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuks, o silpnas euras kompensuos euro zonos įmonėms dalį eksporto konkurencingumo praradimo.
Jis taip pat pastebėjo, jog gali nutikti taip, kad dalis Europos Sąjungos eksporto į Jungtines Valstijas keliautų ne tiesiai, o per Jungtinę Karalystę, mat pastaroji, pačio JAV prezidento teigimu, muitų tarifų gali išvengti.