M.Nagevičius paatviravo sulaukęs žinutės, kurios autorius teigė, kad užuot aiškinusi, jog Baltijos šalių elektros sinchronizacija su žemynine Europa įtakos kainų kilimui neturėjo, valdžia galėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad tas kainas suvaldytų.
„Jūs ką ten, negalėjote šią savaitę valdžioje „liepti“ šiluminėms elektrinėms užsikurti ir dirbti pilnu pajėgumu, siekiant numušti kainas rinkoje, vietoje to, kad aiškintumėte, kad kainos rinkoje pakilo visai ne dėl sinchronizacijos, o dėl to, kad vėjas nepučia, Est-Link 2 nutraukta, o šiluminės elektrinės nesikuria, nes joms per daug kainuoja kurtis 12 valandų, kad kelias valandas pardavinėtų elektrą brangiau?
Nes dabar vyksta kažkokia sinchronizacijos diskreditacija, nes niekas nesupranta, kad tai nesusiję“, – žinutę, kurios sulaukė, įgarsino M.Nagevičius.
Vis tik ekspertas priminė, jog gyvename ne Rusijoje, todėl ir tokie scenarijai, kai ministrai dėl politinių priežasčių pradeda diktuoti rinkoje dirbančioms įmonėms, kada veikti, yra negalimi.
M.Nagevičius taip pat įvardijo pagrindines priežastis, dėl kurių trečiadienį vakare žadama tokia aukšta elektros kaina.
„Panagrinėkim pasiūlos ir paklausos agreguotas kreives. Visų pirma: jei Baltijos šalyse šiandien 17-ą valandą planuojamas elektros vartojimas būtų ne 4116 MW, o 3971 MW (tai yra 3,5 proc. mažesnis), elektros kaina būtų ne 483 eurai/MWh, o 200 eurų/MWh.
Taip pat 200 eurų/MWh kaina rinkoje butų, jei rinkoje būtų papildomai pasiūlymą už 200 eurų/MWh elektrą tiekti pasiūlęs 145 MW galios greitai paleidžiamas gamtinėmis dujomis kūrenamas agregatas (arba 5 nedidelės vidaus degimo varikliais varomos elektrinės, išmėtytos skirtingose Baltijos šalyse, kurių kiekvienos galia po 29 MW)“, – rašė ekspertas.
Ką daryti?
Jis mano, kad yra trys priemonės, kurias reikėtų taikyti, kad ateityje būtų išvengta elektros kainų šuolių.
Viena jų – kaupimo baterijos, kurios gali pasikrauti pigių elektros kainų metu, o brangių elektros kainų metu tą elektrą atiduoti.
Antra – paklausos elastingumo didinimas.
„Skatinant elektros vartotojus kuo galima labiau reaguoti į elektros kainas, taip paskatinant elektros tiekėjus plokštinti paklausos kreives, teikiamas elektros rinkai. Tai skatinimas brangių elektros kainų metu mažinti elektros vartojimą, nekraunant tuo metu elektromobilių, mažinant šilumos siurblių apkrovimą, mažinant vartojimą, naudojant elektrą, esančią individualiose kaupimo baterijose.
Ir čia valstybės reguliavimui yra labai daug kur pasireikšti, kaip tai padaryti (Net-metering atsisakymas yra tik vienas iš būdų). Dabar gi, kai dauguma elektros vartotojų moka fiksuotą kainą už elektrą, jie nėra suinteresuoti kažkaip reaguoti į tą kainos svyravimą. Ir net įrangos tam neturi“, – pastebėjo M.Nagevičius.
Kaip dar vieną galimą variantą jis mato mobilias rezervinės šilumos elektrines, kurias, pasak eksperto, galima greitai paleisti. Tiesa, M.Nagevičius pastebi, jog tokių elektrinių Baltijos šalyse trūksta.
„Ir jų verslas nestato, nes jų prireikia gana retai, o jas pastačius labai greitai pačios šios elektrinės „nukanibalizuotų“ elektros kainos pikus taip, kad investicija niekada neatsipirktų.
Todėl ir turime situaciją, kai dujų kaina 50 eurų/MWh, o elektros 500 eurų/MWh... Tai nereiškia nieko kito, tik konkurencijos trūkumą tuo metu. Ir valstybė čia gali paskatinti konkurenciją, pavyzdžiui padengiant verslui pastovius tokių elektrinių kaštus mainais į įsipareigojimą neteikti rinkai pasiūlymų, didesnių, nei dujų kaina x 3 (pavyzdžiui)“, – socialiniame tinkle rašė M.Nagevičius.
„Žodžiu, yra tų būdų geresnių, nei ministro liepimai senai sovietinei elektrinei dirbti nuostolingai, kad nereikėtų teisintis“, – pridūrė jis.