„Nuo to priklausys, kiek Europa galės būti konkurencinga eksportuodama savo prekes ir paslaugas. Kai kuriais atvejais tai turėtų tiesioginį poveikį Lietuvai, tačiau jis kol kas yra modeliuojamas kaip nedidelis“, – žurnalistams kalbėjo G.Paluckas.
Premjero teigimu, tarifai galėtų Lietuvai turėti netiesioginių pasekmių, jeigu kitos Europos valstybės patirtų didesnę žalą. Vis dėlto Vyriausybės vadovas viliasi, kad Europa ir JAV sugebės pasiekti abejoms pusėms naudingų sprendimų.
„Mes esame tiekimo grandinėse kitose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Pietų Europoje. Priklausomai nuo to, kiek jie nukentės, mes irgi galėtume patirti tam tikrą žalą. Tačiau šiandien jokių dramatiškų pokyčių nėra numatoma“, – teigė G.Paluckas.
Dėl D. Trumpo muitų – Kinijos prekybininkų nuomonės: kol vieni gūžčioja pečiai, kiti baimės nejaučia
„Galų gale prekybos tarifų karas turi nuostolių į abi puses, tad net jeigu trumpą laikotarpį jie galiotų, aš manau, kad ES su JAV derybų metu suras būdą ir toliau draugauti, nepaisant įsiplieskusios aistros taikyti naujus tarifus“, – pažymėjo jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad JAV prezidentas D.Trumpas ketvirtadienį, vasario 13 d., pranešė, kad nusprendė įvesti „abipusius tarifus“ prekybos partneriams, atverdamas naują frontą vis aštrėjančiame prekybos kare.
Susiję straipsniai
Kol kas neaišku, ar D.Trumpas abipusius tarifus laiko alternatyva visuotiniam 10–20 proc. tarifui, apie kurį kalbėjo pernai savo rinkiminės kampanijos metu, ar tai yra visiškai atskira politikos nuostata.
Europos Komisija (EK) mano, kad D.Trumpo siūloma abipusė prekybos politika yra žingsnis neteisinga linkme. „ES tebėra pasiryžusi palaikyti atvirą ir nuspėjamą pasaulinę prekybos sistemą, naudingą visiems partneriams“, – rašoma EK pranešime žiniasklaidai.
Jame teigiama, kad ES taiko vienus mažiausių muitų pasaulyje ir nemato pagrindo didesniems JAV muitams ES eksportui. „Muitai – tai mokesčiai. Nustatydama muitus, JAV apmokestina savo piliečius, didina verslo išlaidas, stabdo augimą ir skatina infliaciją. Muitai didina ekonominį netikrumą ir trikdo pasaulinių rinkų veiksmingumą ir integraciją“, – teigia EK.
Anot jos, pasaulinė prekyba klestėjo taikant nuspėjamas, skaidrias taisykles ir mažus muitus. Dešimtmečius ES bendradarbiavo su tokiais prekybos partneriais kaip JAV, kad sumažintų muitus ir kitas prekybos kliūtis visame pasaulyje, ir stiprino tokį atvirumą privalomais įsipareigojimais taisyklėmis grindžiamoje prekybos sistemoje – įsipareigojimais, kuriuos JAV dabar griauna.
ES klesti kaip viena atviriausių pasaulio ekonomikų: daugiau kaip 70 proc. importo įvežama taikant nulinį muito tarifą. Vidutinis į ES importuojamoms prekėms taikomas muitų tarifas tebėra vienas mažiausių pasaulyje. Ekonominė integracija ir prekybos kliūčių panaikinimas buvo esminiai ES sėkmės veiksniai.
„Tikime abipusiai naudingomis ir subalansuotomis prekybos partnerystėmis, pagrįstomis skaidrumu ir sąžiningumu. Todėl ES turi didžiausią ir sparčiausiai augantį prekybos susitarimų tinklą pasaulyje. ES derėjosi ir sudarė daugiau nei tris kartus daugiau prekybos susitarimų nei JAV.
ES ryžtingai ir nedelsdama reaguos į nepagrįstas laisvos ir sąžiningos prekybos kliūtis, įskaitant atvejus, kai muitai naudojami siekiant mesti iššūkį teisėtai ir nediskriminacinei politikai. ES visada gins Europos įmones, darbuotojus ir vartotojus nuo nepagrįstų tarifinių priemonių“, – skelbia EK pozicija.