Jau šešerius metus iš eilės aplinkosaugininkai skelbia, jog didžiausia pasaulio teršėja plastiko atliekomis yra gazuotų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“.
Greičiausiai šis titulas jai bus skiriamas dar ilgam, nes įmonei tenka keisti savo planus naudoti mažiau plastiko pakuočių.
„Coca-Cola“ vadovas Jamesas Quincey investuotojus įspėjo, kad JAV daugiau gėrimų bus pilstoma į plastiko butelius, jei dėl įvestų muitų padidės aliuminio kainos. Mat šią savaitę JAV prezidentas D.Trumpas uždėjo 25 proc. muitus į Ameriką importuojamam plienui ir aliuminiui.
Į tai sureagavusi Europos Komisija pasiuntė įspėjimą: „ES nemato jokio pateisinimo muitų įvedimui savo eksportui. Imsimės veiksmų, kad nuo nepagrįstų priemonių apgintume Europos įmonių, darbuotojų ir vartotojų interesus.“ Tikėtina, kad šiuo metu sustabdyti specialūs muitai JAV produktams – džinsams, viskiui, motociklams, žemės riešutų sviestui – bus nedelsiant Briuselio atnaujinti.
Šitoks prekybos karas nežada nieko gera patiems JAV gamintojams.
Pirmąją kadenciją D.Trumpas irgi buvo įvedęs tokius pat muitus, tačiau palikęs išimtį maistui skirtų skardinių gamybos kompanijoms, nes net 70 proc. metalo jos atsigabena iš Vokietijos, Nyderlandų ir Kanados. Pačiose JAV tokio metalo gaminama per mažai, palyginti su vartotojų poreikiais.
Dabar išimčių neliko, tad Skardinių gamintojų asociacija kreipėsi į Baltuosius rūmus ir įspėjo, kad dėl to pakils kai kurių produktų kainos.
„Prezidentas gali manyti, kad šie muitai apsaugos plieno pramonę, tačiau jie neabejotinai pakenks maisto saugumui ir amerikietiškų konservų, kuriuos mūsų gyventojai vartoja kiekvieną dieną, tiekimo stabilumui“, – teigė šios organizacijos vadovas Robertas Budway.
Pritaikyti išimtį reikalauja ir Nacionalinė namų statytojų organizacija, nes statybinėms konstrukcijoms irgi reikia daug plieno. Kaip teigė jos vadovas Carlas Harrisas, sprendimas įvesti muitus visiškai prieštarauja D.Trumpo administracijos iškeltam tikslui padidinti amerikiečių galimybes įsigyti būstą.
„Galiausiai dėl šių muitų sumokės vartotojai, nes būsto kainos taps didesnės“, – tvirtino jis.
Sudėtinga bus ir kai kuriems kitiems gamintojams. Antai buitinės įrangos gamyba besiverčianti „Whirpool“ iki šiol pamena, kaip ankstesnės D.Trumpo kadencijos metu įvesti muitai bendrovei galiausiai pavirto 350 mln. dolerių išaugusiomis išlaidomis.
Analitikos kompanija „Morningstar“ tuomet apskaičiavo, kad dėl muitų visos JAV automobilių pramonės sąnaudos išaugo net milijardu dolerių, o automobiliai pabrango maždaug procentu, arba 300 dolerių kiekvienas.
Dabar skaičiuojama, kad jeigu dar būtų įvesti ir papildomi 25 proc. muitai visoms prekėms iš Kanados ir Meksikos, vidutinė automobilio kaina šoktelėtų net 3 tūkstančiais dolerių.
„Tokie D.Trumpo žingsniai automobilių gamintojams reiškia tik daugiau išlaidų ir chaoso“, – neslėpė kompanijos „Ford“ vadovas Jimas Farley. (BBC, LR)