Visgi NT plėtotojų pozityvumas šiemet didelis, nepriklausomai nuo to, su kokiais projektais jie planuoja šiais metais dirbti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Gyvenamojo NT rinka aktyvėja
Visi NT rinkos dalyviai sutinka, kad artimiausiu metu geriausiai seksis gyvenamiesiems projektams. „Bigbank“ dalinasi, kad pernai būsto paskolų paraiškų kiekis išaugo net 75 proc., o nuo rugsėjo mėn. gerokai pradėjo kilti paraiškų būsto remonto paskoloms kiekis. Tiesa, iki antrojo 2024 m. pusmečio būsto rinka buvo aprimusi ir atsigavimas įvyko tik antrojoje metų pusėje, ką rodo ir Registrų centro duomenys.
„Eika Development“ skaičiavimais, vien per pastaruosius trejus metus yra susikaupę apie 6 tūkst. atidėtų butų sandorių. „Krentant paskolų palūkanų normoms, nepingant būsto palūkanoms, o pirkėjų lūkesčių indeksui išliekant aukštumose, situacija verčia svarstyti nuoseklaus arba staigaus atsigavimo scenarijus. Tikimės, kad rinka 2025 m. augs mažiausiai 15–20 proc.“, – pasakoja Martynas Žibūda, „EIKA Development“ generalinis direktorius.
Augimą gyvenamojo NT rinkoje prognozuoja ir „Kenova“ direktorius Norbertas Faktorovičius, teigiantis, kad prie augimo prisidės ne tik gerėjantis būsto įperkamumas, bet ir auganti finansavimo įstaigų konkurencija bei supaprastinta būsto paskolų refinansavimo tvarka.
Vis dėlto „Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis tikina, kad reikėtų nepamiršti, jog rinkos atsigavimas vis dar išlieka jautrus makroekonominiams pokyčiams, kurių mūsų regione pastaruoju metu netrūksta: „Bet kokie neprognozuoti pasauliniai ekonominiai iššūkiai ar lėtėjantis gyventojų pajamų augimas galėtų daryti įtaką NT paklausai.“
Biurų rinkoje – situacija priešinga
NT plėtotojai nusiteikę ir toliau būti aktyvūs biurų rinkoje. Tiesa, kaip ir visame pasaulyje, čia situacija kiek niūresnė.
Kaip pastebi „Bigbank“ verslo skyriaus vadovas Deividas Žukas, NT plėtotojai šiuo metu dažnai ieško kitų pelno galimybių: „Biurų statybas pastaraisiais metais finansuoti teko gerokai rečiau. NT plėtotojai labiau susidomėję logistikos, prekybos ir pramogų centrais, gyvenamaisiais NT projektais. Nauji biurai šiuo metu – kiek nuošalyje. Net ir jau pastatytos patalpos dažnai laukia nuomininkų, todėl naujų patalpų statybų plėtotojai kiek privengia arba bando nuomininkų ieškoti kaip įmanoma anksčiau.“
„EIKA Development“ duomenys rodo, kad šiuo metu vien Vilniuje yra statoma apie 130 tūkst. kv. m. biurų ploto, iš kurių bent 80 tūkst. kv. m. yra laisvi. Iš jau pastatytų biurų šiuo metu laisvi apie 8,8 proc. „Tai reiškia, kad laisvų plotų kiekis per artimiausius metus gali pakankamai reikšmingai paaugti, o tamsa naujai pastatytų biurų vitrinose gali tapti pakankamai įprastu vaizdu“, – sako M.Žibūda.
Tad daugelis sutinka, jog naujų biurų statyti tiesiog neapsimoka. Jų investicinė grąža pernelyg arti nulio, rizika neturėti nuomininkų yra ganėtinai aukšta ir alternatyvios investicijos atrodo daug patraukliau.
Vis dėlto iš Lietuvos NT plėtotojų minios išsiskiria „Hanner“. Įmonės komercijos direktorius Aurimas Kačinskas teigia, kad skirtingai nei konkurentai, daugiausiai įmonė šiemet investuos būtent į komercinio NT segmentą: „Tęsiame didelės vertės verslo centro statybas, jau turime planą imtis statyti dar vieną 8 tūkst. kv. metrų ploto pastatą, kurio statybas pradėsime, kai tik bus gautas statybos leidimas.“
Na, o „Kenova“ šiemet planuoja plėtoti prestižinės klasės apartamentus, pramoninius, infrastruktūrinius objektus, komercines patalpas, taip pat užsakomuosius („build-to-suit“) projektus, kuriems rinkoje, atstovų teigimu, jaučiama vis didesnė paklausa.
2025 m. vis dar aktualūs ir klimato pokyčiai bei su jais susiję tarptautiniai reglamentai, kurie taip pat skatina NT vystytojus nuolat ieškoti tvarių sprendimų, mažinančių anglies pėdsaką ir užtikrinančių ilgalaikį poveikį aplinkai. Todėl kai kurie vystytojai šiai tendencijai vis dar skiria daug dėmesio, nors yra manančių, kad „žaliosios“ tendencijos pasaulyje pamažu rimsta.
Pagrindiniu stabdžiu išlieka biurokratija
„Realco“ ir „Hanner“ atstovų teigimu, tarptautiniu mastu NT plėtotojai susidurs su aukštų statybinių medžiagų ir darbo sąnaudų, darbuotojų trūkumo iššūkiais. Tai gali mažinti projektų pelningumą, be to, Lietuvoje šią problemą dar labiau paaštrina infrastruktūros mokesčiai, dėl kurių būstas pirkėjui brangsta.
NT plėtojimo bendrovių atstovai sutinka, kad 2025 m. didžiausia rinkos problema ir toliau išliks viešosios įstaigos, su kuriomis tenka derinti projektus. Įmonių atstovai svajoja apie supaprastintas procedūras, kurios padėtų pagreitinti naujų projektų įgyvendinimą.
Kai kurie mini ir pernelyg didelį valdžios institucijų priešiškumą. Teigiama, kad kartais vietoje skatinimo ir palaikymo sulaukiama įtarinėjimų, įvairių formalumų ir papildomų derinimų, tad tai šiemet problemas kels ir toliau.