Projekte numatyta, kad šį skirtumą padengs biudžeto lėšų likutis, perkeliamas iš 2024-ųjų, siekiantis 71,8 mln. eurų, bei 13 mln. eurų skolintų lėšų.
Beveik pusę lėšų arba 344 mln. eurų planuojama skirti švietimui, 168,6 mln. eurų (22,5 proc.) sudarys investicijos į miesto infrastruktūrą ir tvarkymą, 96,3 mln. eurų (12,9 proc.) – lėšos socialinei ir sveikatos apsaugai.
Likusią dalį lėšų savivaldybė išskirstys kultūrai, sportui, aplinkos apsaugai ir bendroms valstybėms paslaugoms.
Tuo metu 2026 m. planuojamos surinkti biudžeto pajamos sieks 706,8 mln. eurų, asignavimai – 776,7 mln. eurų. Atitinkamai 2027-aisiais pajamos sieks 734,8 mln. eurų, paskirstyti išlaidoms planuojama 802,9 mln. eurų.
Dviratininkų tilto per upę statybos, nauji sporto objektai
Šiemet numatoma pradėti M. K. Čiurlionio koncertų centro statybą kairiajame Nemuno krante, taip pat gauti leidimą, rasti rangovą ir pradėti futbolo bei regbio arenos statybas Aleksote.
Ketinama įrengti ir atviro lauko aikštyną, ekstremalaus sporto centrą bei naują baseiną projektuojamame trijų zonų sporto komplekse.
Laukiama pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, per Neries upę jungiančio Brastos gatvę ir Senamiestį, statybų starto.
Naujos jungtys numatomos Nemuno pakrantėse: kyla pėsčiųjų tiltas iš Nemuno salos į Žemąją Fredą, o tarp Brastos ir Užnemunės g. matomi vadinamojo Kėdainių tilto kontūrai. Bus tęsiama ir viaduko statyba per magistralinį kelią A1.
Gerinant susisiekimą Kaune, planuojama baigti darbus Rotušės aikštėje, Laisvės alėjoje, Griunvaldo, Gervių, Bitininkų, Vijūkų ir B. Brazdžionio gatvėse, taip pat Vandžiogalos plente, tęsti darbus H. ir O. Minkovskių, Lubinų ir Vėjo gatvėse.
Rangos darbus pradėti numatoma Biržiškų, Riomerio, D. Poškos ir Geležinio Vilko gatvėse, vadinamojoje Milikonių įkalnėje bei Baltų prospekte.
Šiemet taip pat investicijos numatytos ir Girstupio, Sargėnų dvaro, Vaišvydavos, Vijūkų parkų bei Aukštųjų Šančių ąžuolyno sutvarkymui.
Planuojama atlikti ir didžiąją dalį P. Vileišio tilto prietilčio transporto mazgo rekonstrukcijos, artėja Pietrytinio aplinkkelio antrosios atkarpos įrengimo pabaiga.
Vasarą Žaliakalnio laisvalaikio ir sporto komplekse veiks Lengvosios atletikos maniežas, pabaigos link artėja Šilainių baseino statyba, o iki metų pabaigos analogiški darbai finišuos ir Panemunėje.
Ruošiamasi atidaryti naują sporto bazę ties Kauno mariomis, vadinamojoje Neptūno įlankoje, su krantinėmis buriavimo entuziastams ir profesionalams įrengta infrastruktūra.
Ketinama atnaujinti ir kauniečiams atverti penkis parkus: Gričiupio, Liepų alėjos, Kovo 11-osios, Naugardiškių ir Naujakurių.
Atšilus orams bus tęsiamas pernai pradėtas Lampėdžių pakrantės atgaivinimas, greta atnaujintos Gervių gatvės ir sutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės.
Didžioji dalis biudžeto lėšų – švietimui
Investuojant į švietimą, pavasarį planuojama užbaigti Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos kapitalinį remontą.
Didesnės rekonstrukcijos suplanuotos Tirkiliškių darželiuose-mokyklose (M. Yčo g. 2 ir Dvarų g. 49), Kauno Vaišvydavos mokykloje (Vaišvydo g. 28), Prezidento Antano Smetonos (Vijūnų g. 2) ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijose, artėja Kauno Veršvų gimnazijos Mūšos gatvėje modernizacijos pabaiga.
Iki 2027-ųjų smulkesnio ar didesnio vidaus patalpų remonto sulauks ne mažiau kaip 150 švietimo įstaigų, 7 iš jų bus įrengiamos STEAM laboratorijos, 4 atnaujinamos sporto salės.
Metų pradžioje atidarius naująjį ortopedijos traumatologijos korpusą Šilainiuose, Josvainių g. 2, Kaunas šiemet tęs plėtrą slaugos srityje.
Ketinama imtis naujo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunėje priestato, kuris talpins beveik 150 lovų, projekto, tęsti darbus Kulautuvoje, kur vietoje anksčiau veikusios vaikų tuberkuliozės ligoninės slaugos funkcijai bus pritaikytas naujas 188 vietų korpusas.
Biudžeto lėšos bus skiriamos ir Paveldotvarkos, Miesto įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo bei „(R)evoliucija“ programoms, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms.