„Niekas negali mums diktuoti. Mes esame suinteresuoti, kad ir pensijų fondai išliktų, bet prisidėtų daugiau prie Lietuvos ekonomikos ir mūsų gynybos. Todėl nepradėkime diskusijos sakydami, kad jie padarys tą, jei mes atliksime tą. Čia ne turgus. Turime pirmiausiai vadovautis valstybės strateginiais interesais“, – ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje žurnalistams sakė G.Nausėda.
Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad pakeitus pensijų sistemą būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, keičiant jį savanorišku apsisprendimu, taip pat – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata gyventojų įmokoms.
Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti iš sistemos, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, sunkiai sergant, iš kaupimo leisti pasitraukti neapmokestinamai išsiimant visą sumą.
Susiję straipsniai
I. Ruginienė prakalbo apie spaudimą
„Dabar, kai artėja (pensijų sistemos – ELTA) pertvarka, kuri kaip tik nukreipta į pasitikėjimo antra pakopa didinimą ir kaupimo skatinimą, yra spaudimas daromas, kad jos nebūtų“, – apie pensijų fondų reakciją į galimus pokyčius Eltai kalbėjo I.Ruginienė.
„Man iš karto kyla klausimas – kas jiems trukdė iki šiol investuoti į Lietuvą“, – apie asociacijos siūlymus kalbėjo I.Ruginienė.
„Man atrodo, kad reikia imtis realių darbų ir tiesiog imti investuoti čia, Lietuvoje. Nes tas pasakymas, kad, jei jūs nieko nedarysite, mes pagalvosime apie dalies pinigų investavimą, tai neatrodo kaip rimtas pažadas“, – tikino ministrė.
Anot I.Ruginienės, anksčiau pensijų fondai atsisakė investuoti į Lietuvos ekonomiką argumentuodami, kad tai nebūtų efektyvu, o dabar poziciją keičia.
„Kaip žinia, dabar tie milijardai, kurie sukaupti pensijų fonduose, didžioji dalis jų yra investuojama užsienyje. Tai čia jau sena yra diskusija, kur buvo keliami klausimai, kodėl nėra investicijų į Lietuvą, es čia yra žmonių pinigai ir mums yra svarbu investuoti į savo šalį. Tai jie visada išsisukinėdavo nuo atsakymo“, – komentavo ministrė.
Trečiadienį LIPFA pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos šiuo metu pensijų fondų investicijos į Lietuvos ekonomiką siekia 1,1 mlrd. eurų, o 2028 m. galėtų sudaryti 3,6 mlrd. eurų sumą per metus, taip šalies viduje investuojamo turto dalį išauginant iki 25 proc.
LIPFA skaičiavimais, užtikrinus pensijų sistemos stabilumą, fondų turtas po ketverių metų galėtų pasiekti 14,5 mlrd. eurų.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Vienas pagrindinių Prezidentūros siūlymų didesniam gynybos finansavimui – lėšas surinkti iš ekonomikos augimo.
Tai siūloma daryti skatinant pensijų fondus daugiau investuoti šalies viduje, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimą, taip pat ekonomiką auginti labiau investuojant šalies valiutos atsargas ir gyventojų indėlius, kurie būtų laikomi specialiose taupomosiose sąskaitose ir už kuriuos gyventojams būtų mokamos valstybės nustatytos palūkanos.