Karti tiesa: už rusiškas dujas ir naftą ES šalys sumokėjo gerokai daugiau nei skyrė Ukrainai

2025 m. kovo 1 d. 12:26
Nepaisant Rusijos Federacijai taikomų sankcijų, ES šalys daugiau pinigų išleidžia rusiškai naftai ir dujoms pirkti nei pagalbai Ukrainai. Taip teigiama ataskaitoje, parengtoje minint trečiąsias visiškos Rusijos invazijos į Ukrainą metines, rašo „The Guardian“.
Daugiau nuotraukų (1)
Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (angl. Centre for Energy and Clean Air Research, Crea) skaičiavimais, per trečiuosius karo metus ES šalys nupirko rusiškos naftos ir dujų už 21,9 mlrd. eurų.
Kylio pasaulinės ekonomikos instituto (IfW Kiel) atliktas sekimas cituoja duomenis, rodančius, kad ES 2024 m. Ukrainai skyrė 18,7 mlrd. eurų finansinės pagalbos, t. y. šeštadaliu mažiau nei Rusijai už energiją sumokėta pinigų.
„Rusijos iškastinio kuro pirkimas neabejotinai prilygsta finansinės pagalbos Kremliui siuntimui ir jo invazijos palengvinimui.
Tokią praktiką reikia nedelsiant nutraukti, kad būtų užtikrinta ne tik Ukrainos ateitis, bet ir Europos energetinis saugumas“, – sakė CREA analitikas ir vienas iš ataskaitos autorių Vaibhavas Raghunandanas.
Pažymima, kad 2024 kalendoriniais metais ES už iškastinio kuro importą iš Rusijos sumokėjo 39 proc. daugiau, nei suteikė Ukrainai finansinės pagalbos (į pagalbos sumą neįtrauktas karinis ir humanitarinis įnašas).
Analizėje nedalyvavęs Kylio IfW ekonomistas Christophas Trebeschas teigė, kad Europos sąjungininkės paramai Ukrainai vidutiniškai išleidžia mažiau nei 0,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto per metus.
„Daugelis šalių ankstesniuose konfliktuose buvo dosnesnės.
Pavyzdžiui, Vokietija 1990–1991 m. Kuveito išlaisvinimui sutelkė kur kas daugiau pagalbos nei Ukrainai per panašų laikotarpį“, – sakė jis.
Kaip Kremlius apeina Rusijai taikomas sankcijas
Be to, ataskaitos duomenimis, 2024 m. Rusijos Federacija iš pasaulinio iškastinio kuro eksporto iš viso uždirbo 242 mlrd. eurų.
Naftos ir dujų sektorius užtikrina iki pusės mokestinių įplaukų į Rusijos biudžetą, todėl rusai bando apeiti sankcijas naudodamiesi „šešėliniu laivynu“ – senais ir neapdraustais tanklaiviais.
Kremliaus pajamos iš iškastinio kuro gali sumažėti 20 proc: sugriežtinant jau galiojančias sankcijas Rusijos Federacijai; uždarant „spragas“, per kurias Europos šalys perka kitur perdirbtą rusišką naftą; apribojant dujų transportavimą dujotiekiu „Turkish Stream“.
Vasario 19 d. ES ambasadoriai susitarė dėl naujų apribojimų Rusijos šešėliniam laivynui, kurie yra 16-ojo sankcijų raundo dalis.
CREA ataskaitos autoriai taip pat ragina blokuoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto iš Rusijos kelius, kurių apimtys smarkiai išaugo po to, kai sumažėjo transportavimas vamzdynais.
Pasak „Rystad Energy“ dujų analitiko Jano-Eriko Fenricho, po 2022 m. prasidėjusio plataus masto karo, SGD naudojimas ES ir Jungtinėje Karalystėje šoktelėjo iki 119 mln. tonų nuo 81,3 mln. tonų 2019 m.
„Praėjusiais metais Rusija užėmė antrąją SGD eksportuotojos į Europą vietą“, – sakė analitikas.
Priminsime, vasario 23 d. „The Washington Post“ žurnalistai rašė, kad „Gazprom“ gali parklupdyti ištisas šalis, tačiau Europos atsisakymas pirkti rusiškas dujas pakeitė situaciją.
Vasario 19 d. laikraštis „The Moscow Times“ rašė, kad derybų metu Rusija pasiūlė JAV prieigą prie gamtinių išteklių ir bendro projekto Arktyje sukūrimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.