Jis taip pat pabrėžė, kad „nėra vietos“ deryboms dėl muitų išvengimo.
„Muitai paruošti ir įsigalios rytoj“, – pažymėjo jis. „Milžiniški kiekiai fentanilio patenka į mūsų šalį iš Meksikos, o, kaip žinoma, taip pat iš Kinijos, iš kur jis galiausiai patenka į Meksiką ir Kanadą“, – pridūrė.
Šis pareiškimas nuskambėjo per ceremoniją, kurioje buvo paskelbta apie 100 mlrd. dolerių investicijas į puslaidininkių gamyklas, kurias įgyvendins didžiausias pasaulyje mikroschemų gamintojas – Taivano TSMC. Pasak bendrovės, kuri jau Joe Bideno kadencijos metu pradėjo statyti dvi dideles puslaidininkių gamyklas Arizonoje, nauja investicija reikš dar tris gamyklas bei tyrimų ir plėtros centrą.
Į D. Trumpo muitus ES siūlo nenumoti ranka: atsakė, ką tai reikštų Lietuvai ir ko imtųsi
D. Trumpas ir prekybos ministras Howardas Lutnickas šį Taivano milžino pranešimą pristatė kaip įrodymą, kad muitai yra veiksmingi ir skatina užsienio įmones perkelti gamybą į JAV.
„Jie atvyksta čia su milžiniškomis investicijomis, nes nori patekti į didžiausią pasaulio rinką ir išvengti muitų. Jei jų čia nebūtų, jie turėtų kentėti“, – sakė H. Lutnickas.
Susiję straipsniai
Be to, D. Trumpas pirmadienį paskelbė, kad balandžio 2 d. įsigalios kiti muitai, kurie sulygins tarifus su tais, kuriuos kitos šalys (įskaitant ES) taiko JAV prekėms, taip pat bus taikomi muitai žemės ūkio produktams. Pirmąją savo kadenciją D. Trumpas jau buvo įvedęs panašius muitus Kinijos prekėms, dėl ko JAV ūkininkai prarado dalį eksporto rinkų, o jo administracija buvo priversta kompensuoti jiems 18 mlrd. dolerių subsidijomis.
Muitai Meksikai ir Kanadai turėjo įsigalioti vasario pradžioje, tačiau po derybų su abiejų šalių pareigūnais D. Trumpas nusprendė jų įvedimą atidėti 30 dienų, kad būtų suteikta daugiau laiko deryboms.
Kanados valdžios teigimu, per jų sieną patenka mažiau nei 1 proc. narkotikų, kurie pasiekia JAV. Be to, nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų sausio sulaikyto fentanilio kiekis sumažėjo net 97 proc. Otava taip pat sugriežtino sienų apsaugą, paskyrė „sienų carą“, sukūrė bendrą Kanados ir JAV grupę kovai su fentaniliu bei paskelbė apie 1,3 mlrd. dolerių investicijas į papildomas priemones pasienio zonų stebėjimui. Kanados vyriausybė taip pat paskelbė septynias narkotikų karteles teroristinėmis organizacijomis. Visgi, iš D. Trumpo pareiškimo matyti, kad to nepakako, jog būtų išvengta muitų grėsmės.
Kinija, iš kurios karteliai gauna didžiąją dalį cheminių medžiagų fentaniliui gaminti, jau vasarį buvo apmokestinta 10 proc. muito tarifu. Dabar ši riba bus padidinta dar 10 proc.
Ekspertai prognozuoja, kad muitai JAV kaimynams, kurie yra didžiausi Amerikos prekybos partneriai, sukels rimtus trikdžius įvairiuose pramonės sektoriuose, ypač automobilių pramonėje, kuri priklauso nuo laisvo dalių ir komponentų judėjimo tarp valstybių.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė abejoja, ar kitoms valstybėms įvedami tarifai išpildys JAV prezidento D.Trumpo lūkesčius sumažinti šalies eksporto deficitą. Anot jos, prekybos ribojimai sustiprins dolerį, tad JAV verslui bus sunkiau eksportuoti, o importuojamų į šalį prekių konkurencingumas augs.
„Jeigu yra prekybos apribojimai – valiuta stiprėja. Kuomet stiprėja valiuta, dalis tarifų poreikių amortizuojami. Pačiai JAV darosi sunkiau eksportuoti, o importo konkurencingumas – didėja“, – LRT radijui sakė I.Genytė-Pikčienė.
Kaip 2024 m. lapkritį skelbė „The Economist“, stiprus doleris įprastai didina JAV eksporto kainas, taip didina prekybos deficitą. Taip pat, anot portalo, stiprus doleris reiškia, kad nukenčia JAV įsikūrusių bendrovių pajamos iš užsienio rinkų.
Be to, I.Genytė-Pikčienė aiškino, kad apribodama prekybą JAV sukurs prekių deficitus, dėl ko augs infliacija. O auganti infliacija, pasak jos, vers JAV Federalinę rezervų sistemą imtis palūkanų normų didinimo.
„Kitas svarbus momentas yra tai, kad dėl prekybos karų įprastai susidaro reikšmingi tarptautinės prekybos disbalansai, formuojasi lokalūs prekių deficitai ir pertekliai. Kuomet JAV susidarys deficitai, tai įlies žibalo į infliacijos tendencijas. O tai skatins federalinę sistemą didinti bazines palūkanų normas“, – komentavo ekonomistė.
Ji taip pat priminė, kad doleris yra rezervinė valiuta, kitų šalių naudojama padengti nacionalinėms valiutoms ar vykdyti tarptautiniams atsiskaitymams. Anot ekonomistės, būtent tai sukuria JAV prekybos deficitą.
„JAV turi rezervinę valiutą – dolerį. Šalys, kurios turi rezervinę valiutą, užprogramuotos turėti prekybos deficitą“, – teigė ji.