„Žmonės gali bijoti, kad yra didelė grėsmė, jog lėktuvas gali nukristi. Ne, tiesiog pilotas, atsižvelgdamas yra realią situaciją, gali priimti sprendimą ir pasirinkti kitą oro uostą, kas yra įvykę porą kartų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M.Česnulevičius.
„Tų lėktuvų, kurie keičia skrydžio kryptį ar nusileidimo oro uostą, procentas yra juokingai mažas“, – pridūrė jis.
Kaip aiškino Prezidentūros atstovas, GPS tinklo trikdžiai yra Rusijos gynybinių priemonių, naudojamų prieš ukrainiečių dronus ir raketas, pašalinis poveikis.
„Nėra priemonės, nukreiptos prieš atskirus lėktuvus. Nėra atakuojami lėktuvai, nėra stengiamasi sutrikdyti vieno ar kito lėktuvo skrydį siekiant sukelti katastrofą. Pagrindinė mintis yra tai, kad Rusija rūpinasi savo saugumu, o to pasekmė – civilinė aviacija patiria poveikį“, – tikino M.Česnulevičius.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad, nepaisant Rusijos taikomų saugumo priemonių, nėra ženklų, kad jos duotų rezultatų – Ukraina ir toliau sėkmingai smūgiuoja į taikinius Rusijos gilumoje.
„Nepaisant to, kad mums tai kelia susirūpinimą ir mes atidžiai viską stebime, ši situacija ir džiugina. Tai reiškia, kad tie smūgiai, kuriuos suduoda Ukraina į gilumą, yra labai efektyvūs. Nepaisant visų priemonių, kurių Rusija imasi, matome, kad ir toliau dega naftos bazės, pažeidžiami kiti taikiniai Rusijos gilumoje“, – nurodė M.Česnulevičius.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad sausio 16 d. Vilniuje nenusileido iš Londono skridęs „Ryanair“ lėktuvas. Orlaivis buvo nukreiptas į Varšuvą Lenkijoje, tačiau 23 val. 47 min. jis sėkmingai nusileido sostinės oro uoste.
Kaip tuo metu informavo bendrovė „Oro navigacija“, lėktuvų įgulų pranešimų apie GPS ryšio trikdžius kiekis tarp 2023 m. ir 2024 m. išaugo daugiau nei 6 kartus. Be to, 2023 m. paskutinį ketvirtį fiksuoti 124 pranešimai apie tokius trikdžius, 2024 m. paskutinį ketvirtį – virš 800.
Kompensacijos nepriklauso
Kompensacijų valdymo bendrovė „Skycop“ atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais, kai skrydis vėluoja ar atšaukiamas dėl GPS trikdžių, keleiviams piniginės išmokos paprastai nepriklauso, tačiau oro bendrovės vis vien privalo pasirūpinti paveiktais keleiviais.
Tyčiniai GPS signalų trikdymai ir klastojimai, pirmiausia šalia Ukrainos ir Izraelio oro erdvių, pernai padažnėjo 3–6 kartus, vasarį paskelbė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Tam tikromis praėjusių metų dienomis navigacijos sistemų trikdymus patyrė daugiau kaip tūkstančio skrydžių įgulos, rašoma „Skycop“ pranešime žiniasklaidai.
Skrydžių kompensacijų valdymo bendrovės „Skycop.com“ advokatas Nerijus Zaleckas aiškina, kad vadinamasis EU261 reglamentas pinigines kompensacijas numato tik tais atvejais, jei kelionė buvo reikšmingai sutrikdyta dėl oro bendrovės kaltės ir jos galioje esančių aplinkybių. Todėl jei skrydis ilgai vėluotų ar būtų atšauktas dėl GPS trikdžių, aviakompanijos pagrįstai tai galėtų vertinti kaip nenugalimos jėgos (force majeure) faktorių. Bet net ir tokiu atveju avialinijos privalėtų pasirūpinti keleiviais.
„Sunkiai įsivaizduoju teismą, kuris GPS trikdžių netraktuotų kaip „force majeure“, nors EU261 reglamentas ir Monrealio konvencija vis vien oro vežėjus pirmiausia įpareigoja siekti išvengti nepatogumų keleiviams imantis visų pagrįstų priemonių. Todėl nors teoriškai kompensacijų galima siekti ir dėl tokių skrydžių, praktikoje nesiūlyčiau turėti didelių lūkesčių.
Kita vertus, jei skrydis dėl GPS trikdžių buvo nukreiptas į kitą oro uostą, vežėjai paprastai privalo pasirūpinti maistu, transportu iki galutinio taško arba tokių išlaidų kompensavimu, ryšio galimybėmis, kai kuriais atvejais ir nakvynėmis. Jei šių įsipareigojimų oro bendrovė nevykdo, būtinai reikškite pretenzijas tiesiogiai ar per tarpininkus“, – komentuoja N.Zaleckas.
„Skycop“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad skrydžiai gali būti sutrikdyti ir dėl kitų techninių bei oro bendrovių galioje nesančių priežasčių. Pavyzdžiui, sausio 30 d. vieną valandą dėl kompiuterių ir radarų gedimų visoje Belgijoje oro eismo kontrolės paslaugos – tai lėmė dešimtis vėlavimų, tačiau juos patyrę keleiviai į pinigines išmokas neturėtų pretenduoti.
Kita vertus, didesnė dalis reikšmingų vėlavimų ar atšaukimų visgi įvyksta dėl oro bendrovių galiose esančių aplinkybių: planavimo, įgulų trūkumo, sutrikdytų ankstesnių orlaivio skrydžių ar tiesiog taupymo. Be to, dalis oro bendrovių yra linkusios manipuliuoti tikrosiomis sutrikdymo priežastimis, todėl „Skycop“ rekomenduoja abejotinais atvejais vis vien reikalauti kompensacijos.
Pagal EU261 reglamentą, kompensacijos už reikšmingus vėlavimus, esančius vežėjo galioje, priklauso išvykstant iš ES oro uosto (nepriklausomai nuo oro linijos šalies) ir atvykstant į ES oro uostus su ES registruotomis avialinijomis. Jei išvykstantis skrydis į galutinį oro uostą atvykti vėluoja daugiau kaip 3 valandas, keleiviams priklauso 250–600 eurų kompensacijos priklausomai nuo maršruto atstumo.
Keleiviams taip pat gali priklausyti kompensacijos už atšauktus skrydžius, nenumatytas transporto ar nakvynės išlaidas, atsisakymą įlaipinti, pamestą bagažą ir įvairius kitus scenarijus.