Apkarpymas ketvirčiu procentinio punkto žymi jau šeštąjį kartą, kai euro zonos centrinis bankas sumažino šią normą nuo 2024 m. vidurio.
Kova su infliacija klostosi gerai, pareiškė šis Frankfurte (Vokietija) įsikūręs bankas.
Normų karpymas padeda paskatinti silpną euro zonos ekonomiką sumažinant skolinimosi išlaidas.
Kaip pranešama, ECB taip pat sumažino pagrindinę refinansavimo normą nuo 2,9 proc. iki 2,65 proc.
Ekonomistai mano, kad ECB iki metų vidurio dar labiau sumažins indėlių palūkanų normą. Taip yra dėl to, nes prekybos ginčai su JAV gali sukelti papildomą spaudimą euro zonos ekonomikai, kuri, remiantis naujausia ECB prognoze, šiais metais greičiausiai neaugs.
ECB vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad didesnės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai gali paskatinti augimą ir infliaciją, Vokietijai prieš tai pranešus apie planus didinti išlaidas šiose srityse.
„Didesnės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai taip pat gali paskatinti augimą“, – sakė Ch.Lagarde ir pridūrė, kad tai „taip pat gali padidinti infliaciją dėl poveikio visuminei paklausai“. Tačiau Ch.Lagarde pažymėjo, kad tikėtino kito Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymas yra „nebaigtas“, o jo poveikio mastas nėra aiškus.
ECB vadovė taip pat nurodė, kad euro zona „visur“ susiduria su rizika ir neapibrėžtumu, o tai gali paveikti augimą ar pakurstyti infliaciją valiutos bloke. „Dabartinį vaizdą labiau nei bet kada anksčiau temdo neapibrėžtumas“, – kalbėjo ji.
Šie Ch.Lagarde komentarai nuskambėjo po to, kai anksčiau ketvirtadienį buvo paskelbta, kad ECB dar kartą sumažino palūkanų normas.