Savo kaltės neneigia
Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas žurnalistams sakė, jog atliekant ikiteisminį tyrimą dėl buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Š.Stepukonio neteisėtos veiklos, nustatyta, kad įtariamasis iš fondo įmonių pasisavino daugiau nei 42 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 31 mln. eurų galėjo pralošti kazino Estijoje.
„Nustatyta, kad pasisavinta daugiau nei 42 mln. eurų, iš jų 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje. 6 mln. buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, o didžioji liūto dalis buvo pralošta Estijoje esančioje bendrovėje – ši suma sudarė virš 31 mln. eurų“, – komentavo prokuroras D.Karčinskas.
Anot prokuroro, Š.Stepukonis didžiąją dalį nusikalstamu būdu įgytų lėšų galėjo pralošti kazino bendrovėje Estijoje, kuri neturėjo licencijos vykdyti veiklos Lietuvoje.
„Esančiomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu gimė dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos ūkinės veiklos Estijos bendrovės atžvilgiu“, – teigė prokuroras.
Jis taip pat pažymėjo, kad Š.Stepukonis tyrime bendradarbiauja, duoda parodymus ir savo kaltės neneigia.
„Proaktyvioji ikiteisminio tyrimo stadija <...> baigta, išimta krūva duomenų, virš 100 laikmenų, kalbant kiekiais – turbūt šimtais terabaitų, išanalizuota dešimtys bankų sąskaitų“, – tvirtino FNTT vadovas Rolandas Kiškis.
Eilė kitų nusikaltimų
D.Karčinskas pridūrė, kad surinktas didelis kiekis duomenų rodo, jog be minėtos nusikalstamos veikos buvo padaryta ir nemažai kitų nusikaltimų, susijusių su apgaulinga buhalterija. Pats įtariamasis Š.Stepukonis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir turtą siekdamas išvengti mokesčių.
„Taigi buvo pradėtas tyrimas ir dėl neteisėtų duomenų apie pajamas ir turtą pateikimą“, – nurodė jis.
„Olympic Casino“ Stepukonį skatino lošti, vilkino tyrimą
Š.Stepukonio lošimus „Olympic Casino“ tikrinusios Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovas Virginijus Daukšys informavo, kad lošimo paslaugų tiekėjas nesiėmė pakankamai priemonių nustatyti lošimams naudojamų lėšų kilmę. Be to, „Olympic Casino“ aktyviai skatino lošti, nors šie lošimai buvo neatsakingi.
„Nustatyta, kad „Olympic Casino Group Baltija“ nesiėmė pakankamai priemonių nustatyti lošimams naudojamų lėšų kilmę. Bendrovės taikytos priemonės, skirtos nustatyti, ar kliento lėšos gautos iš nusikalstamos veiklos, buvo nekokybiškos ir nepakankamos.
Kliento atliekamų operacijų stebėsena buvo formali, bendrovė nesiėmė veiksmų analizuoti operacijų ar apie jas pranešti FNTT“, – žurnalistams aiškino V.Daukšys.
Todėl, anot LPT vadovo, bendrovei skirta beveik 8,5 mln. eurų bauda. LPT neslepė, kad bendradarbiauti su lošimų įmone buvo nelengva, esą tyrimo metu jautėsi mėginimai vilkinti procesus kiek įmanoma ilgiau.
„Beveik į kiekvieną mūsų tarnybos siunčiamą raštą ir užklausą buvo teikiami nepilni ar netikslūs atsakymai, dėl ko reikėdavo siųsti 5–6 užklausas“, – sakė lošimų priežiūros tarnybos atstovė Ingrida Žaldarienė.
Anot V.Daukšio, „Olympic Casino Group Baltija“ pažeidė pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei azartinių lošimų įstatymus, nustatyti 5 pažeidimai. Už pažeidimus tarnyba skyrė baudą, kuri lygi beveik 8,4 mln. eurų.
Anot V.Daukšio, „Olympic Casino“ paruošė individualaus lošimo skatinimo planą Š.Stepukoniui. O kai lošimo skatinimas Lietuvoje buvo uždraustas, pasak LPT vadovo, lošimai perkelti į Estiją.
„Olympic Casino“ skatino Š.Stepukonį lošti. Tam buvo paruoštas individualus skatinimo planas. Tam buvo skirta 1,3 mln. eurų, kurie buvo skirti pralošimui, lošėjas negalėjo jų išsiimti“, – tvirtino V. Daukšys.
„Iki 2021 m. vidurio Š.Stepukonis pralošė 6,4 mln. eurų. Nuo 2021 m. vidurio lošėjų skatinimas buvo uždraustas. Tačiau prieš pat įsigaliojus draudimui Š.Stepukonio virtualūs lošimai perkelti į Estiją. Taip bendrovė vengė priežiūros“, – kalbėjo jis.
Š.Stepukonis Vilniuje sulaikytas pernai vasarį. Teismas pernai gruodį trims mėnesiams pratęsė intensyvios priežiūros terminą – nustatyta, kad Š.Stepukonis apykoję turės dėvėti iki kovo 20 dienos.
Dėl Š.Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo – prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š.Stepukonis galėjo pralošti, o kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2022 m., kai Vilniaus apygardos prokuratūra iš bendrovės „Paysera“ gavo informacijos apie į Š.Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų.
Pernai lapkritį privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ ir jos fondo „BaltCap Infrastructure Fund I“ investuotojai susitarė, kad fondas atgaus visus 40,4 mln. eurų, kuriuos, kaip įtariama, buvęs fondo vadovas Š.Stepukonis galėjo pasisavinti, o fondo investuotojai nepatirs jokių nuostolių.
Nori apykoję palikti dar trims mėnesiams
Europos prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydama pratęsti buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui Š.Stepukoniui taikomą intensyvią priežiūrą – apykoję palikti prašo dar trims mėnesiams.