Jų rezultatas netrukus gali lemti, kad cigarečių pakelio kaina kaimyninėje Lenkijoje sieks net 40 zlotų (9,6 euro). Jei kainos vienodinamos visos ES mastu, panaši kainą būtų ir Lietuvoje.
EK jau 2022 m. siekė padidinti tabako akcizus, tačiau Briuselio planą tuomet atskleidė „Financial Times“ žurnalistai, išnagrinėję projekto detales. Anot „Financial Times“, vadinamasis minimalus cigarečių akcizas ES turėjo kilti nuo 1,8 iki 3,6 euro už pakelį.
Tačiau pagal dabartinius planus užsimota dar ambicingiau. ES šalys, kuriose mokesčiai neatitiktų EK nustatyto naujojo minimalaus akcizo reikalavimų, susidurtų su staigiu tabako gaminių kainų augimu. Štai Lenkijoje rūkalai galėtų kainuoti iki 40 zlotų (9,6 euro) už pakelį, panaši kainą būtų ir Lietuvoje.
Tačiau kainų didėjimas paliestų ne visus. ES valstybėse, kuriose akcizai jau atitinka minimalius reikalavimus, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Airijoje, rūkalų kainos nesikeistų.
Briuselyje įsikūręs ir į ES reikalus gerai įsigilinęs „Euractiv“ praneša, kad EK ketina dar kartą svarstyti tabako akcizų didinimą. Užkulisiuose kalbama, jog naujieji tarifai gali būti dar didesni nei tie, kuriuos EK ketino įvesti prieš trejus metus. Tačiau kaip ir anksčiau didžiausią finansinę naštą patirtų naujosios ES šalys, įskaitant Lenkiją bei Baltijos šalis.
Pasak organizacijos „Tax Foundation Europe“, pernai vidutinė cigarečių pakelio kaina ES siekė apie 5,98 euro, iš kurių net 65 proc. – maždaug 3,9 euro – sudarė akcizas.
Problema ta, kad šį ES vidurkį iškreipia šalys, kuriose taikomi labai dideli akcizų tarifai. Šiuo metu didžiausi akcizai cigaretėms taikomi: Airijoje – 9,92 euro, Nyderlanduose – 7,66 euro ir Prancūzijoje – 7,45 euro.
Mažiausi akcizų tarifai Bulgarijoje – 1,92 euro, Lenkijoje – 2,33 euro ir Kroatijoje – 2,52 euro.
Matematika paprasta: didesni akcizai reiškia brangesnes cigaretes.
2024 m. ES daugiausiai už cigarečių pakelį mokėjo rūkaliai Airijoje – 15,25 euro bei Prancūzijoje – 10,95 euro. Prancūzija, kuri jau kuris laikas drastiškai didina tabako akcizus šalyje, taip pat susiduria ir su didžiausiu nelegalios prekybos mastu visoje Europoje. Nelegalios prekybos mastai ten siekia daugiau nei 33 proc. Pigiausiai cigarečių buvo galima nusipirkti Bulgarijoje – jos čia kainavo 2,89 euro.
Šešėlinės ekonomikos sugrįžimas?
Jei įsigalios naujieji EK siūlomi akcizų tarifai, rūkaliai Airijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir daugelyje kitų senųjų ES šalių, tokių kaip Vokietija, Italija ar Ispanija, pokyčių nepajus – šiose valstybėse akcizų minimumas jau pasiektas.
Tuo tarpu Lenkijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tabako gaminių kainos gerokai išaugtų, o rūkaliai turėtų juntamai patuštinti pinigines. Ypač sudėtingas toks scenarijus būtų Lenkijai ir Baltijos šalims: tikėtina, kad tai paskatintų šešėlinės tabako rinkos augimą ir sumažintų biudžeto pajamas.
Pavyzdžių yra – panaši situacija buvo susiklosčiusi prieš dešimtmetį. 2015 m., dėl padidėjusių akcizų ir augančių tabako kainų, šešėlinė tabako rinka sudarė net 19 proc. visos rinkos: viena iš penkių Lenkijoje surūkomų cigarečių buvo kontrabandinė. Vietoj papildomų pajamų biudžetui, patirta nuostolių: rūkaliai masiškai pirko pigesnius tabako gaminius „iš po prekystalio“.
Po kelerių metų pavyko sumažinti nelegalių cigarečių mastą – šiandien šešėlinė tabako rinka sudaro apie 5 proc., tačiau planuojamas akcizo mokesčio didinimas gali sugrąžinti senas problemas.
Skelbta, kad Lietuvoje jau dabar maždaug šeštadalis (17,3 proc.) surūkytų cigarečių yra nelegalios. Dėl to valstybė per metus netenka daugiau kaip 70 mln. eurų galimų mokestinių pajamų.
Padariniai užkoduoti detalėse
Ekonomistas Marius Dubnikovas žiniasklaidai išplatintame komentare minėjo: remiantis Briuselyje įsikūrusiu naujienų portalu „Euractive“, šiais metais būtent Nyderlandų sveikatos ministras Vincentas Karremansas kreipėsi laišku į ES sveikatos sektoriaus vadovą Oliver Varhelyi, ragindamas maksimaliai sugriežtinti tabako sektorių įvedant visiškai blankias pakuotes visiems tabako gaminiams.
Taip pat – suvienodinant tabako akcizus šalyse narėse numatant minimalius tarifus, galimus taikyti ES ribose ir atsisakant terminų, kad kai kurie tabako gaminiai yra mažiau žalingi.
„Žvelgiant į tai, kas siūloma, gal ir būtų galima kalbėti apie tai, kad pasiūlymai nukreipti į ES gyventojų sveikatą, tačiau detalėse slypi užkoduoti padariniai.
Visų pirma, nauji ribojimai ir reguliavimai neprisideda prie Europos konkurencingumo ar per didelio reguliavimo mažinimo.
Antra, akcizų suvienodinimas turi kilnų tikslą neskatinti vartotojų važiuoti į kaimynines šalis, tačiau tai – dar vienas ribojimas, mažinantis kertinį ES principą – prekių ir žmonių judėjimo laisvė ir greitis“, – teigė ekonomistas.
Taip pat, pasak jo, akcizų suvienodinimas reiškia, kad turtingose Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, praktiškai niekas nesikeis. Už tai Centrinės ir Rytų Europos šalyse akcizai šoks septynmyliais žingsniais, nors žmonių pajamos skiriasi stipriai.
M.Dubnikovas skaičiuoja: cigarečių pakelis galėtų pabrangti iki mažiausiai 10 eurų nuo pat Ispanijos iki Lietuvos.
„Tai reiškia, kad didės dramatiškos paskatos kontrabandai šalyse, kurios turi sienas su trečiosiomis šalimis. Taip pat augs motyvacija padirbinėti cigaretes pačioje ES. Įperkamumo kritimas Rytų šalyse skatins ne tik kontrabandą, bet ir vartotojų migraciją į pigesnių, o dažnai ir kenksmingesnių prekių rinką ar kategorijas“, – komentavo M.Dubnikovas.
Prancūzija šiurpina
KPMG nelegalių cigarečių vartojimo Europoje ataskaitoje yra nurodoma, kad Prancūzija kasmet netenka 7,3 mlrd. eurų biudžeto pajamų, o nelegali rinka sudaro lygiai trečdalį visų suvartojimų cigarečių. Lietuvoje šis skaičius siekia apie 18 proc.
Tyrimą atlikę KPMG ekspertai pastebėjo, kad nelegalūs pogrindiniai cigarečių fabrikai steigiami vis arčiau rinkų, kuriose cigaretės yra brangiausios. Vis daugiau teisėsaugos reidų prieš pogrindinę gamybą vykdoma Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Prancūzija apskritai vis labiau šiurpina nelegalių tabako gaminių mastais – prieš porą metų ten būdavo suvartojama beveik pusė visų nelegalių cigarečių ES. Per metus Prancūzijoje surūkoma apie 8 mlrd. cigarečių klastočių, kurios gaminamos pogrindiniuose fabrikuose.
M.Dubnikovo teigimu, Nyderlandų atstovo pasiūlymams jau pritaria kelios valstybės, kitos šalys dar svarsto. Kyla klausimas, kaip elgsis Lietuva, nes pritarimas siūlymams reikš didesnį ES reguliavimą ir pas mus. Taip pat skatintų spartų tabako gaminių brangimą, nelegalios rinkos plėtimąsi, be viso to, bus sunaikintas jau nusistovėjęs trejų metų akcizo kėlimo planas, kuris normalizavo rinką ir padidino prognozuojamumą, tiek vartotojams, tiek ir verslui.
Lietuva – tarp nelegalios prekybos lyderių
2023 m. suskaičiuota: kas penkta mūsų šalyje surūkoma cigaretė yra nelegali. Tokius duomenis atskleidė kasmetinis KPMG tyrimas. Nelegalią cigarečių rinką tiriantis pasaulinis profesinių paslaugų bendrovių tinklas KPMG įvertino padėtį 27-ose ES valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje bei naujai į tyrimą įtrauktose Ukrainoje bei Moldovoje.
Tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, per 2022 m. Lietuvoje suvartota 2,63 mlrd. cigarečių. Iš jų 0,59 mlrd. vienetų buvo nelegalūs tabako gaminiai – kontrabanda, klastotės ar legaliai įvežtos cigaretės iš kitų šalių.
Problematiškiausių valstybių trejetą 2022 m. sudarė Prancūzija, Airija ir Graikija, kur nelegalios cigaretės užėmė atitinkamai 32, 24 ir 21 proc. rinkos dalis. Žemiau atsidūrusioje Jungtinėje Karalystėje nelegali cigarečių rinka sudarė 21 proc., o pirmą kartą į tyrimą įtrauktoje Ukrainoje – 20 procentų.