JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas vykdo savo pažadus papildomai apmokestinti prekes iš tų valstybių, su kuriomis Jungtinių Valstijų prekybos balansas yra neigiamas. Pirmieji po volu pateko kinai, meksikiečiai ir kanadiečiai.
Tačiau nauji muitai tai įvedami, tai jų galiojimas atidedamas, tai kone kas dieną pritaikomos naujos išimtys. Antai savaitės viduryje, jau įsigaliojus Baltųjų rūmų sprendimams, buvo pritaikyta lengvata automobilių gamintojams – mažiausiai mėnesiui.
Nuspręsta, kad lengviesiems automobiliams muitai kol kas nebus taikomi, jei jie sukonstruoti pagal reikalavimus, dėl kurių Šiaurės Amerikos šalys susitarė dar pirmosios D.Trumpo kadencijos metu: jei atitinkama dalis detalių gaminama vienoje šalyje, kitos taiko tokioms transporto priemonėms laisvosios prekybos režimą.
Kinija nenusileidžia JAV ir atsako tuo pačiu: įveda papildomus 15 proc. muitus žemės ūkio produkcijai
Dėl tokios išimties į Vašingtoną kreipėsi didžiausi mašinų gamintojai. Anot jų, priešingu atveju būtų sutrikdytas net trečdalio naujų automobilių tiekimas į JAV.
„Prezidentas pasirengęs išklausyti visus pasiūlymus dėl išimčių. Jis yra atviras ir daro tai, kas, jo nuomone, geriausia JAV žmonėms“, – gyrė savo bosą Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karoline Leavitt.
Susiję straipsniai
Tik kitoms valstybėms tai paguodos nesuteikė, todėl jos jau taiko atsakomuosius veiksmus. Kanada paskelbė įvesianti didesnius muitus amerikietiškiems žemės riešutams, apelsinams ir vynui. Šios šalies Ontarijo provincijos vadovybė svarsto išvis sustabdyti prekybą alkoholiu iš JAV, o galbūt net ir nutraukti elektros energijos tiekimą trims kaimyninės šalies valstijoms.
Didesnius muitus pažadėjo taikyti ir Meksika.
Beje, JAV prekybininkai įspėjo, kad jau artimiausiomis dienomis iš šios pietinės kaimynės importuojami avokadai taps gerokai brangesni.
Savo ruožtu Kinija pareiškė, kad jei JAV nori pradėti muitų, prekybos ar bet kokį kitą karą, Pekinas kovos iki galo.
Kinija reagavo paskelbdama atsakomuosius muitus amerikietiškiems žemės ūkio produktams ir kitas priemones.
Tai sudaro prielaidas naujam dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karui, panašiam į 2018 metų prekybos konfliktą, įsiliepsnojusį per pirmąją D.Trumpo kadenciją.
Įtraukta gali būti ir Europos Sąjunga, kuriai JAV prezidentas irgi žadėjo užkrauti 25 proc. papildomus muitus. Tačiau tai nereiškia, kad Amerika smarkiai išloš, bent artimiausioje ateityje.
„Naujausi duomenys rodo, kad įmonės skubėjo importuoti prekes dar prieš tarifų įsigaliojimą, todėl JAV prekybos balansas smarkiai pablogėjo, o tai neigiamai paveikė bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį.
Atlantos FED prognozės rodo, kad pirmąjį metų ketvirtį JAV BVP gali būti sumažėjęs 1,5 proc. Jei tarifai išprovokuos tolesnį vartojimo nuosmukį ir infliacijos augimą, JAV gali atsidurti sudėtingoje situacijoje, kai ekonominis augimas bus stabdomas pačių protekcionistinių priemonių“, – svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Beje, į Vašingtono sprendimus neigiamai reagavo ir biržos.
Vieno svarbiausių JAV indeksų „S & P 500“ reikšmė vasario viduryje dar viršijo 6,1 tūkst. punktų, o štai šią savaitę jau svyravo apie 5,8 tūkst. punktų žymą. (BBC, ELTA, LR)