„Šiandien Baltarusijos režimas, dėl pabrangusios logistikos ir taikomų sankcijų, iš trąšų eksporto tiesiogiai į biudžetą negauna beveik pusės milijardo JAV dolerių. Tai reikšminga suma ir jei ją grąžintume į biudžetą, nemanau, kad Lietuvai ar mūsų regionui nuo to būtų geriau“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo G.Paluckas.
Ministro pirmininko manymu, naujoji JAV administracija turi atsižvelgti ne tik į kalio trąšų poreikį, bet ir į saugumo grėsmes, kurios iškiltų remiant priešiškų šalių ekonomikas.
„Jeigu sankcijas nuiminėsime Baltarusijai ir Rusijai, tai nuo to NATO arba JAV problemų mažiau neturės, turės tik daugiau. Kol turime NATO kaip pagrindinį gynybos skėtį, nesu girdėjęs, kad JAV žada iš jo pasitraukti, susikurti sau papildomų problemų finansuojant tuos režimus, kurie nori kariauti su NATO šalimis, tikrai nėra jokios prasmės“, – aiškino jis.
Susiję straipsniai
Pasak G.Palucko, gali kilti iššūkių Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl sankcijų Rusijai pratęsimo, nes Vengrija jau yra išsakiusi nepritarimą. Visgi premjeras tikisi, kad ES lyderiams pavyks rasti priemonių kaip apeiti Vengrijos poziciją.
„Šiuo metu yra nemažas galvosūkis patiems Europos Sąjungos lyderiams, kaip pritaikyti sprendimų priėmimo instrumentus, jog šitą kenkėjišką poziciją eliminuoti iš sprendimo priėmimo. Ar tai būtų suspenduota teisė balsuoti, ar tai būtų daroma kvalifikuota dauguma, ar įkalbinėjimais nedalyvauti balsavime, ar kompensacinėmis priemonės“, – svarstė G.Paluckas.
Penktadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Baltarusijos institucijų bandymus atkurti kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą.
Dokumente nurodoma, kad Baltarusijos institucijų atstovai vykdo lobistinę veiklą, kad Lietuva ir ES keistų poziciją dėl trąšoms taikomų tarptautinių sankcijų, o „Belaruskalij“ stengiasi išlaikyti verslo ryšius Lietuvoje.