„Manau, kad panašaus pobūdžio pasiūlymai, jeigu būtų pateikti prieš porą metų, būtų sukėlę žymiai didesnį rezonansą. Mano galva, tai rodo, kad mes jau visuomenėje apsiprantame su mintimi, kad tai, kas vyksta aplinkui, kainuoja, kad niekas kitas mums saugumo nenupirks ir mes turėsime išleisti pinigus už saugumą patys“, – sakė R.Šadžius.
Pagal dabartinius siūlymus pakeitus mokesčių sistemą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
Tuo metu Valstybės gynimo taryba (VGT) įvardino 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) poreikį gynybos reikmėms iki 2030-ųjų metų, kas atitinka maždaug 10–11 mlrd. eurų.
Klausiamas, iš kokių finansų bus surinkta trūkstama suma, R.Šadžius pabrėžė, jog gynybos poreikiai bus finansuojami ne tik biudžeto pajamomis – politikas pridūrė besitikintis didesnio verslo įsitraukimo, konkretiems projektams plačiau vystant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.
„Apie sumas šnekėsime vėliau, žiūrėsime ir matuosime savo galimybes – ir norėčiau pažymėti, kad ne vien iš biudžeto ruošiamės finansuoti saugumui svarbius klausimus. Sritis, kurioje aš labai tikiuosi privataus kapitalo dalyvavimo, yra gynybos pramonės plėtra“, – tikino ministras.
Remiantis tokia partneryste jau planuojama įgyvendinti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio projektą, reikalingą iki 2027-ųjų, kad Lietuvoje būtų įkurta Vokietijos brigada.
R.Šadžiaus teigimu, nors mokestiniai pakeitimai į Seimą turėtų atkeliauti anksčiau nei birželio mėnesį, šiuo metu apie konkrečius siūlymus ir jų poveikį kalbėti per anksti.
Pagal pirminį mokestinių pakeitimų planą, kurį šiomis savaitėmis aptarinėja iš koalicijos partnerių atstovų sudaryta darbo grupė, siūloma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustatyti pagal pajamų dydį, o ne rūšį.
Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.
Neapmokestinamo nekilnojamojo turto kartelę siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.
Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms.
Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.