„Labai apgailestaujame dėl šios priemonės“, – sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškime dėl JAV tarifų, Briuseliui paskelbus, kad reaguojant į „nepateisinamus prekybos apribojimus“ bus imtasi „atsakomųjų priemonių“.
„Tarifai yra mokesčiai. Jie kenkia verslui, o dar labiau – vartotojams. Šie tarifai ardo tiekimo grandines. Jie atneša netikrumo ekonomikai“, – sakė ji.
Pasak U. von der Leyen, JAV tarifai siekia 28 mlrd. dolerių, o ES atsakas paveiks tokį patį kiekį JAV gaminių.
Kanada reaguoja į JAV importo politiką: įves atsakomuosius 25 proc. tarifus amerikietiškoms prekėms
JAV prezidento Donaldo Trumpo 25 proc. muitai plieno ir aliuminio importui įsigaliojo trečiadienį ir žymi naują etapą JAV ir jos svarbiausių prekybos partnerių prekybos kare.
Vašingtonas teigia, kad taip siekia apsaugoti JAV plieno pramonę ir amerikiečius darbuotojus, nes sektorius smunka ir susiduria su aršia užsienio konkurencija, ypač iš Azijos. Naujausi muitai paveiks Australiją, Kanadą, ES, Japoniją ir Kiniją, o taip pat Braziliją ir Meksiką, nepaisant pastangų gauti išimtis.
Susiję straipsniai
Tai ne pirmas kartas, kai D.Trumpas nustato muitus metalams. Per pirmąją kadenciją 2018 m. jis įvedė muitus plieno ir aliuminio eksportui, priversdamas ES reaguoti didesniais muitais, kurie buvo įšaldyti iki kovo pabaigos.
„Pirmą kartą šios pusiausvyros atkūrimo priemonės bus įgyvendintos visa apimtimi. Tarifai bus taikomi gaminiams nuo valčių iki burbono ir motociklų“, – pareiškė Europos Komisija.
Vis dėlto, kaip sakė U. von der Leyen, ES yra „pasirengusi pradėti prasmingą dialogą“. „Pavedžiau už prekybą atsakingam Europos Komisijos nariui Marosui Šefčovičiui atnaujinti derybas su JAV ir ieškoti geresnių sprendimų“, – sakė ji.
Anksčiau šią savaitę M.Ševčovičius sakė, kad JAV „nebendradarbiauja“ su ES, tačiau Europos pareigūnai mano, kad grasinimas imtis atsakomųjų veiksmų bus stiprybės ženklas ir sugrąžins JAV administraciją prie derybų stalo.
Europos Komisija trečiadienį pradėjo atsakomųjų priemonių taikymo procedūrą. Pirmasis žingsnis bus „dvi savaites truksiančios konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis“, siekiant užtikrinti, kad būtų nusitaikyta į „tinkamus produktus“ ir atsakas labiau sumažintų žalą ES įmonėms ir vartotojams.
ES atsakomosios priemonės bus visiškai įdiegtos iki balandžio vidurio, nebent D.Trumpas pakeistų kursą.
Kaip nurodoma Europos Komisijos pranešime žiniasklaidai, atsakas kruopščiai kalibruojamas taikant dviejų etapų metodą. Pirma, Europos Komisija leis nuo balandžio 1 d. nutraukti 2018 ir 2020 m. nustatytų atsakomųjų priemonių JAV sustabdymą. Šios atsakomosios priemonės taikomos įvairiems JAV produktams ir atitinka ekonominę žalą, padarytą 8 mlrd. eurų vertės ES plieno ir aliuminio eksportui.
Antra, reaguodama į naujus JAV tarifus, darančius poveikį daugiau kaip 18 mlrd. eurų vertės ES eksportui, Europos Komisija siūlo naujų atsakomųjų priemonių JAV eksportui rinkinį. Jos įsigalios iki balandžio mėn. vidurio, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais.
Pajus ir Lietuva
Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad prekybos muitų karai tarp JAV ir ES ilgalaikio poveikio šalies ekonomikai neturės, ir prognozuoja greitą jų baigtį.
„Muitų karai yra blogai visoms kariaujančioms šalimis ir tai suteikia vilties, kad tie muitų karai galbūt nebus amžini. Vakar matėme pavyzdį, kai muitų karas tarp JAV ir Kanados truko 3–4 valandas“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R.Šadžius.
„Kai JAV ekonomika pajus muitų karų rezultatus, tada, matyt, ir Valstijų pozicija bus persvarstyta“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Lietuva galėtų pajusti trumpalaikį neigiamą JAV tarifų poveikį šalies ekonomikos augimui pirmiausia per netiesioginę muitų įtaką Lietuvos didžiausiems prekybos partneriams.
„Trumpuoju laikotarpiu, tai, be abejo, turės įtakos ir mūsų ekonomikos augimui, bet, turint omeny, kad Lietuvos prekybos apyvarta su JAV nėra labai didelė, tai labai didelės tiesioginės įtakos neturėtume pajusti. Antrinę įtaką – taip, nes mūsų eksporto partneriai labai rimtai prekiauja su JAV“, – aiškino R.Šadžius.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus trečiadienį pristatė prognozę, kad JAV prezidentui D.Trumpui įvedus 25 proc. muitus iš ES importuojamoms prekėms, o bendrijai ėmusis atsakomųjų priemonių, tai Lietuvos ekonomikos augimą artimiausius ketverius metus lėtintų iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto.