Prieš kelias dienas buvęs užsienio reikalų viceministras ir buvusių premjerų Ingridos Šimonytės bei Andriaus Kubiliaus patarėjas Jonas Survila paskelbė pradėjęs dirbti tabako gaminių milžinėje, bendrovėje „Philip Morris International“.
„Bendrovė „Philip Morris International“ šiuo metu vykdo ambicingą ir plataus masto pertvarką, siekdama iki 2030 m. iš esmės nerūkyti. Nekantrauju prisidėti prie šios mokslu ir duomenimis pagrįstos misijos, mažinant rūkalų žalą ir iš naujo apibrėžiant pramonės šaką“, – socialiniame tinkle „LinkedIn“ rašė J.Survila.
Į verslą J.Survila pasuko jau palikęs TS-LKD. Iš partijos jis pasitraukė po Seimo rinkimų, kai partijos pirmininko postą paliko Gabrielius Landsbergis.
Aršiausi – konservatoriai
Toks buvusio politiko žingsnis kursto kalbas, ar jis bei tuomečiai jo partijos kolegos ir anksčiau nepalaikė ryšių su „Philip Morris“ ir su jų atstovais nederino siūlomų įstatymų pataisų.
Konservatorių atstovai Seime jau tris kadencijas iš eilės kovoja su įvairių skonių skysčiais užpildytomis elektroninėmis cigaretėmis. Tokios cigaretės – konkurentai „Philip Morris International“ gaminamai produkcijai.
Konservatoriai Mykolas Majauskas ir Vytautas Kernagis pataisas dėl elektroninių cigarečių ir jų skysčių su kvapais uždraudimo pateikė dar užpraėjusios kadencijos Seime – 2019-jų rugsėjį.
Pasiūlė uždrausti cukrų
Kovotojai su elektroninėmis cigaretėmis rankų nenuleido ir kitos kadencijos Seime. Įstatymų pataisos, kuriomis siekta uždrausti elektronines cigaretes su įvairius skonius turinčiu skysčiu, buvo stumiami lyg buldozeriu.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlymą uždrausti elektroninių cigarečių skysčius balsavimui pateikė nesulaukęs net Lietuvos ekspertų išvadų, nors tokio vertinimo reikalauja Seimo statutas.
Dar po metų V.Kernagis pasiūlė uždrausti ir cukrų elektroniniu cigarečių skystyje. Ši pataisa taip pat buvo priimta.
„Seime pateikiau įstatymo projektą, kuriuo turėtų elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių skysčiuose nebelikti cukraus ir saldiklių. Pastarieji ir yra ta medžiaga, kuri stiprina elektroninių cigarečių skysčių skonį ir yra lengvai aptinkama“, – tuomet socialiniame tinkle rašė konservatorius.
Mokės daugiausiai Europoje?
Siūlymu uždrausti cukrų konservatoriai neapsiribojo. 2024 metais V.Kernagis ir Mindaugas Lingė pasiūlė elektroninėms cigaretėms taikyti didžiausius akcizų tarifus Europos Sąjungoje.
Pirminiame Finansų ministerijos parengtame ir pernai vasario mėnesį pristatytame Akcizų įstatymo pakeitimų projekte numatyta, jog 2025–2027 metais akcizas cigaretėms kasmet augtų po 7 proc., cigarams ir cigarilėms – po 14 proc., kaitinamajam tabakui ir jam alternatyviems produktams – apie 11 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – maždaug po 30 proc.
2024 birželį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje tuometė Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė Vyriausybės projektą, kuriame buvo įvertinti kaimyninių šalių akcizų, rinkos ir kiti pokyčiai, bei pasiūlyta kaitinamajam tabakui akcizų tarifus padidinti 12,5 proc., elektroninių cigarečių skysčiui – 60 proc. per metus.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuriam tuomet vadovavo M.Lingė, pritarta dar drastiškesniam Seimo narių grupės siūlymui – akcizą elektroninių cigarečių skysčiams didinti 150 proc. per metus, arba kone 450 proc. per trejus metus, o ne po 60 proc. kaip siūlė Vyriausybė.
Tam nepritariantys komiteto nariai tuomet įspėjo, jog drastiškai pakėlus tarifus, rinka bus dar labiau iškreipta. O patvirtinus siūlymą elektroninių cigarečių skysčių akcizą didinti 150 proc. per metus, jis bus kone tris kartus didesnis nei brangiausią tarifą turinčiose šalyse.
Ja dabar pastebima, jog išaugę akcizų tarifai ženkliai prisideda prie šešėlinės prekybos mastų, kai vis daugiau elektroninių cigarečių siūloma įsigyti ne specializuotose parduotuvėse, o šešėlinėje rinkoje – soc. tinkluose, mobiliosiose programėlėse ar per susirašinėjimo programėles sutarus perdavimą gyvai.
Ekspertai teigia, jog būtent nelegalios prekybos mastai yra didžiausia problema kovoje su rūkalų vartojimu, tačiau politikai savo strėles iki šiol kreipę tik į legaliai veikiančias Lietuvoje registruotas įmones.