„Tikėčiausi, kad šitos lėšos, 10–12 mlrd. eurų, kuriomis būtų padidintas Lietuvos gynybos poreikių finansavimas, ir ES išaugęs finansavimas paskatins tiek Lietuvos, tiek ES ekonomiką – tam yra visos prielaidos“, – „Žinių radijui“ sakė G.Šimkus.
„Norėtųsi, kad iš tų 10 arba 12 mlrd. Lietuvos ekonomika irgi galėtų patirti pagerėjimą, o tai reiškia, kad reikia pasiruošti. Tas pats galioja ir ES mastu“, – tikino G.Šimkus.
ES narės, anot G.Šimkaus, iš principo turi laiku pasiruošti didelių lėšų įliejimui į ES ekonomikas – planuoti karinius pirkimus, pramonės, naujomis sąlygomis reikalingų verslų vystymą.
G.Šimkaus teigimu, tei reiškia, kad politikai turi kalbėtis su verslu ne tik apie konkrečius krašto apsaugai skiriamus procentus nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau ir kaip šias lėšas būtų geriausia paskirstyti.
„Labai svarbu laiku daryti indikacijas, kad verslas, kuris yra Lietuvoje, galėtų reaguoti ir pasinaudoti šitais pinigais gyvinant Lietuvos ekonomiką“, – pabrėžė centrinio banko vadovas.
Tiesa, G.Šimkaus vertinimu, kol nėra numatyta konkrečių lėšų sumų, sudėtinga tiksliai įvertinti, kiek didesnis gynybos finansavimas didintų Lietuvos ekonomiką.
„Procentais nuo BVP, kai viskas yra matuojama, labai sunku pasakyti. Jeigu perki iš Pietų Korėjos, tai yra tiesiog importas į Lietuvą. Jeigu yra klausimas, koks yra poveikis infliacijai – juk ginklai nėra kasdienio vartojimo prekės, tai infliacijai poveikio irgi nebūtų“, – pridūrė jis.
Kovo pradžioje Europos Komisija pristatė 800 mlrd. eurų vertės Europos gynybos planą, keičiant biudžeto deficito, susijusio su gynybos išlaidomis, taisykles ir numatant galimybes bendrijos narėms krašto apsaugai skolintis lanksčiau.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų laikotarpiu iki 2030-ųjų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba.