Daug problemų nemato
„Šiandien statistiniai duomenys rodo, kad esminių problemų nėra“, – po susitikimo su maitinimo sektoriaus įmonių atstovais žurnalistams sakė L.Savickas.
„Jeigu pavienės problemos kelioms įmonėms taptų sektoriaus problemomis, tada mes galėtume reaguoti greitai – tame tarpe taip pat svarstyti ir lengvatinio PVM tarifo atstatymą“, – pažymėjo politikas.
L.Savicko teigimu, susitikimo su maitinimo paslaugų tiekėjais metu sutarta, jog svarbus bendras matymas ir sektoriaus problemų vertinimas.
„Mes sutarėme, kad labai svarbu valstybei turėti bendrą matymą apie tai, kokia yra šio sektoriaus situacija, nes kiekviena pavienė situacija apie užsidariusį vieną ar kitą verslą natūraliai priimama ganėtinai jautriai“, – kalbėjo ministras.
„Tačiau svarbu matyti objektyviai, kokia yra situacija šiandien sektoriuje. Mūsų analitikų komanda padarė tam tikrą tyrimą ir apžvalgą, taip pat apžvelgė kitų šalių gerąsias praktikas, ir matome, kad kol kas nerandame aiškių statistinių duomenų, kurie indikuotų, kad maitinimo sektorius kaip toks susiduria su didelėmis problemomis“, – pakartojo jis.
Apklausų duomenimis, tik mažuma maitinimo įstaigų nurodo, kad situacija sektoriuje yra itin bloga, pažymėjo L.Savickas.
„Šiandien tikrai reikia pasakyti, kad valstybė reguliariai, kas mėnesį, atlieka sektoriaus apklausas. Apklausos rodo, kad <...> situacija absoliučiai didžiąja dalimi yra gera ir patenkinama – tik nedidelė dalis, mažiau nei 10 proc. indikuoja, kad situacija yra bloga. Tai nerodo kažkokių esminių indikacijų ir tai yra ganėtinai aktualūs praėjusio mėnesio duomenys“, – dėstė ministras.
Ministro teigimu, atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog PVM lengvata kaip skatinamoji priemonė būtų efektyvi tik tada, jeigu problemos sektoriuje būtų gerokai platesnės – ne pavienės.
„Mūsų tyrimas taip pat rodo, kad didžiausias lengvatos efektas yra dažniausiai vis dėlto susiejamas su išaugančiu šių sektorių pelningumu, tikrai ne su mažėjančiomis kainomis. Tai nėra kažkas blogo, nes būtent pelningumo marža šiame sektoriuje dažniausiai yra mažesnė nei bendrai kituose sektoriuose.
Ir tai tampa tam tikra skatinamoji priemonė ir ji būtų efektyvi, jeigu šis sektorius susidurtų su esminėmis problemomis – kalbant apie tai, kad mažėtų darbuotojų skaičius ar mažėtų įmonių skaičius. Tačiau kol kas tiek darbuotojų skaičius auga, tiek įmonių skaičius šiame sektoriuje taip pat auga“, – aiškino L.Savickas.
Kurs duomenų švieslentę, kuri leis operatyviai reaguoti į sektoriaus pokyčius
Nors, pasak L.Savicko, šiuo metu maitinimo sektoriaus situacija atrodo stabili, objektyviam jos vertinimui reikėtų naujesnių statistinių duomenų. Todėl, ministro teigimu, ketvirtadienį vykusiame susitikime sutarta sukurti švieslentę, kuri padės operatyviai stebėti sektoriaus būklę ir reaguoti, jei padėtis pradėtų sparčiai blogėti.
„Šiandieniniai statistiniai duomenys ganėtinai smarkiai vėluoja. Todėl sutarėme rasti bendras indikacijas tokių duomenų, kurie leistų atsilikti ne daugiau kaip mėnesį ar 2 nuo realios situacijos, sukurti bendrą švieslentę ir ją skelbti ministerijos svetainėje. <...>Jeigu situacija pradėtų sparčiai blogėti, tokiu būdu ministerija būtų pasiruošusi reaguoti operatyviai“, – aiškino ministras.
Ministras pažymėjo, kad sukurta rodiklių sistema bus prieinama viešai.
Su sektoriaus atstovais taip pat sutarta, kad verslai pateiks ministerijai daugiausiai administracinės naštos sukeliančias veiklas ir reikalavimus, kuriuos būtų galima keisti, siekiant sumažinti biurokratinę naštą ir palengvinti veiklą.
Vienintelis kelias – grįžti į šešėlį
Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė su tokiu ministro požiūriu nesutinka. Jos teigimu, kd maitinimo sektorius susiduria su iššūkiais ne tik dėl PVM lengvatos, bet ir dėl žymiai augančio darbo užmokesčio, žaliavų kainų bei sumažėjusio klientų srauto. Lengvatinis PVM tarifas, pasak jos, galėtų būti pagrindinė priežastis išlaikyti smulkųjį verslą ir nenustumti jo dirbti šešėlyje.
„Koks tikslas yra šį sektorių nužudyti? Dabar pelningumas yra 0–4 proc. ir kreivė eina žemyn“, – po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku žurnalistams sakė E.Šiškauskienė.
„Kai mokesčiai nebepakeliami – vienintelis kelias yra vėl grįžti į šešėlį, tą akivaizdžiai matome ir darbo rinkoje. Kadangi imigrantų įsivežti nebegalime, yra labai sudėtinga, tada verslas nori nenori turi imti tuos darbuotojus, kurie ateina jau gaudami ir pašalpas“, – sektoriaus realijomis dalijosi ji.
Pasak jos, pagal „Creditinfo“ duomenis per pastaruosius du mėnesius užsidarė 18 maitinimo sektoriaus įmonių. Tačiau, pasak jos, yra įmonių, kur užsidaro tik atskiri jų padaliniai – todėl statistikoje tokie užsidarymai nėra atspindėti.
„(Jie – ELTA) neskelbia bankroto, tiesiog baigiasi sutartis, išeina iš patalpų. Tai šimtų užsidariusių įmonių tiesiog nesimato, nes jos oficialiai nebankrutuoja ir neatsiduria „Creditinfo“ puslapiuose“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
2021 metų liepą PVM tarifas maitinimo paslaugoms buvo sumažintas iki 9 proc. ir galiojo iki 2023 metų pabaigos. Lengvata buvo siekiama padėti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam maitinimo paslaugų sektoriui. Šiuo metu galioja 21 proc. įprastinis PVM tarifas.
Tiesa, Seime jau registruotas įstatymo projektas, siūlantis grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM būtiniausiems maisto produktams bei maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms.