Paprasčiausiais skaičiavimais, kad būtų pasiektas S.Čemezovo iškeltas tikslas – iki 2030 m. pagaminti 200 lėktuvų – Rusijos aviacijos pramonė turi pagaminti vieną orlaivį per 8,75 dienos.
Tokiais tempais Rusijos aviacijos pramonė nedribo nė iki sankcijų įvedimo. Pasak agentūros TASS, remiantis Pramonės ir prekybos ministerija, 2019 m. Rusija pagamino 11, 2020 m. – 12, o 2021 m. – 13 lėktuvų, įskaitant vieną prototipą MS-21.
Dabartinėje Kompleksinės oro transporto pramonės plėtros iki 2030 m. programos versijoje teigiama, kad iki 2030 m. Rusija turėtų pagaminti 994 orlaivius. Tai netgi 794 orlaiviais daugiau, nei kalba „Rostech“ vadovas, rašo „bbc.com“.
Viena vertus, ši vyriausybės programa lėmė pramonės planus, kita vertus, kaip sakė anoniminis BBC šaltinis Rusijos aviacijos pramonėje, tai buvo priemonė vyriausybės nervams nuraminti. Nepaisant to, programa tebeveikia, specialistai prie jos dirba, ji papildoma ir keičiama.
Pirmą kartą ši programa buvo patvirtinta 2022 m. birželio 27 d. Iš pradžių joje buvo numatyta iki 2030 m. pagaminti 1036 orlaivius. Tačiau vėliau orlaivių skaičius buvo sumažintas, o kai kurių gamybos pradžia nukelta vėlesniam laikui.
Šiuo metu masinė keleivinių orlaivių gamyba Rusijoje sustabdyta dėl užsienio sankcijų, įvestų po to, kai 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo visapusiška Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainą.
Nuo to laiko Rusijos aviacijos pramonei nepavyko sukurti serijinės orlaivių gamybos. Sukonstruoti tik septyni lėktuvai „SuperJet 100“, sukomplektuoti iš prieškarinių užsienietiškų dalių atsargų.
Atnaujintoje programoje numatyta, kad 2026 m. bus pradėtas gaminti SSJ-NEW.
Su amerikiečių „Pratt & Whitney PW1000G“ varikliais tarptautinį sertifikavimą perėjo lėktuvas MS-21. Iš pradžių galvota, kad jis galės būti komplektuojamas ir su rusiškais PD-14 varikliais, tačiau po 2022 m. rusiški varikliai liko vienintelė galimybė.
Dabartinėje programoje pradėti serijinę MS-21 gamybą buvo numatyta iki 2025 m., tačiau sausį ji buvo atidėta iki 2026 m.
Be dviejų Rusijos orlaivių pramonės flagmanų – SSJ-NEW ir MS-21 – į programą taip pat įtraukti tolimojo nuotolio Il-96–400, vidutinio nuotolio Tu-214 ir keli regioniniai projektai.
Il-96–300 ir Tu-214 buvo sukurti dar sovietmečiu. Jų konstrukcijoje – daug archajiškų sprendimų, pavyzdžiui, borto inžinierius yra įgulos narys. Nepaisant to, jų gamyba taip pat vėluoja dėl sunkumų gamyklose ir konstrukcijose naudojamų užsienietiškų dalių.
Tolimojo susisiekimo lėktuvų padėtis Rusijoje nėra tokia kritiška – oro linijų parkuose tebėra A330 ir „Boeing 777“ lėktuvai. Be to, kovą oro bendrovė „Rossiya Airlines“ pradėjo skraidinti atnaujintais „Boeing 747“.
Tu-214 paklausa didelė, kita vertus, tokie orlaiviai sudaro daugumos didžiųjų Rusijos bendrovių lėktuvų parko pagrindą, todėl gamybos vėlavimas neturės įtakos keleivių vežimui.
Su regionine ir vietos aviacija susijusių problemų yra ir daugiau.
Daugelyje atokių regionų turbosraigtinių orlaivių stygius – transporto prieinamumo problema.
Paprastai tokie orlaiviai mažiau pretenzingi, jie gali kilti ir leistis prastai įrengtuose atokių vietovių aerodromuose. O tokių lėktuvų parką sudaro gana didelė dalis senų sovietinės gamybos An-24 ir An-26.
Vasario mėnesį, kaip pranešė „Aviatransportnoje Obozrenije“ su nuoroda į „Rosaviatsija“, 11 Rusijos oro linijų toliau naudojo 26 An-26–100 ir 13 krovininių An-26 orlaivių.
Kovo pradžioje Valstybinis civilinės aviacijos mokslinių tyrimų institutas nurodė atlikti sertifikavimo darbus, kad lėktuvų An-26 tarnavimo laikas būtų pratęstas nuo 50 iki 60 metų. Priešingu atveju, jų eksploatuoti būtų neįmanoma.
Užsienio gamintojų regioninių turbosraigtinių orlaivių, tokių kaip „De Havilland Dash-8“ ar ATR, tiekimas Rusijai buvo sustabdytas po to, kai Vakarai įvedė sankcijas. Dėl tos pačios priežasties buvo sustabdyta ir Čekijos licencijuotų orlaivių L-410 gamyba Rusijoje.
Valstybinėje aviacijos plėtros programoje vyrauja regioniniai turbosraigtiniai orlaiviai: senas sovietinis Il-114 ir nauji TVRS-44 „Ladoga“ bei Rusijos ir Baltarusijos LMS-192 „Osvey“.
IL-114 buvo sukurtas dar sovietiniais laikais kaip tik tam, kad pakeistų An-24. Jį gamino Taškento aviacijos gamykloje. Dabar jo modernizuotos versijos su naujais varikliais gamybą nori atnaujinti Rusijoje. 2022-aisiais tokie planai išsyk buvo atidėti iki 2026 m.
Sprendžiant iš publikacijų Rusijos spaudoje, lėktuvo „Ladoga“ neplanuojama pradėti gaminti anksčiau nei 2028 m., o „Osvey“, pagal dabartinę Rusijos vyriausybės programos versiją, gamyba turėtų prasidėti 2027 m.
Galiausiai, kaip rašo „Kommersant“, vyriausybės programoje numatyto lėktuvo LMS-901 „Baikal“, turėjusio pakeisti vietos linijose naudojamus An-2 „kukurūznikus“, gamyba įstrigo dėl „konstrukcinių problemų“. Pasak laikraščio, joms ištaisyti prireiks maždaug penkerių metų.