Skaičiuojama, kad dabar Švedijoje pamaitinti šeimą kainuoja 2773 eurų per metus daugiau.
„The Guardian“ skelbia, kad Švedijos pirkėjai netgi renkasi prekybos centrų boikotą.
Tarp jų – ir studentas iš Švedijos Marcelis Demiras. Jis jau ilgą laiką atidžiai stebėjo šokolado ir traškučių kainas ir dabar konstatuoja – jos išaugo astronomiškai.
„Kainos padidėjo. Aš įprastai perku traškučius ir šokoladą ir jų kaina tikrai išaugo. Šokolado – neseniai, o traškučių – per pastaruosius metus“, – sakė 21-erių M.Demiras.
Išlaidos šeimai išmaitinti – į viršų
Pagal kai kuriuos skaičiavimus nuo 2022 metų metinės išlaidos šeimai išmaitinti padidėjo 30 tūkstančių Švedijos kronų (2773 eurų).
Greitu metu kavos pakelis pasieks simbolinę 100 kronų (9,25 euro) – tai daugiau nei ketvirtis nuo praėjusių metų.
Švedija paskelbė, kad vasarį maisto kaina brango labiausiai per pastaruosius dvejus metus.
Praėjusią savaitę tūkstančiai švedų dėl šios priežasties išėjo į gatves – paskelbta apie didžiausių šalies prekybos centrų boikotą. Švedai skelbė, kad boikotas truks 7 dienas.
Su socialinių tinklų „Instagram“ ir „TikTok“ pagalba protesto kampanija tapo karščiausia žinia visoje šalyje. Į situaciją buvo priversti atsisukti ir politikai.
Protestuotojai dėl kainų augimo kaltino prekybos centrų oligopoliją, gamintojų prioritetą pelnui, o ne pirkėjams ir pernelyg mažą konkurenciją.
Prekybos centrai atsako kalbėdami apie gerokai platesnį kontekstą, kuriame – ir karas Ukrainoje, geopolitika, žemdirbystė, klimato kaitos padariniai, ir žaliavų kainos.
„Neturime ko prarasti“
Protestai Švedijoje – ne vieninteliai Europoje, kurie susieti su pragyvenimu. Per pastarąsias savaites pirkėjai Bulgarijoje ragino boikotuoti didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus ir prekybos centrus. Protestų tikslas – kova prieš kylančias kainas.
Bulgarijoje protestai lėmė beveik 30 procentų sumažėjusią apyvartą.
Sausio mėnesį Kroatijoje prasidėję boikotai išplito į Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją ir Serbiją.
Švedijoje buvo įkurta ir protesto iniciatyva „Bojkotta vecka 12“ („Boikoto savaitė 12“). Šį pavadinimą lėmė faktas, kad boikotas buvo pradėtas dvyliktąją kalendorinių metų savaitę.
Organizatoriai ragino vartotojus nustoti apsipirkinėti tokiuose prekybos centruose kaip „Lidl“, „Hemkop“, „Ica“, „Coop“ ir „Willys“.
„Mes neturime ko prarasti, bet galima laimėti viską. Maisto kainos kopė aukštyn, o rinkos gigantai ir didieji gamintojai mūsų sąskaita skaičiuoja milijardinius pelnus“, – rašoma „Bojkotta vecka 12“ žinutėje socialiniuose tinkluose.
Per praėjusį mėnesį Švedijoje labiausiai paaugo šokolado kaina – pasak kainas stebinčios „Matpriskollen“ svetainės – 9,2 proc.
Kepimui skirtų riebalinių produktų kainos – 7,2 proc., sūrio – 6,4 proc.
Pieno ir grietinėlės – 5,4 proc.
Ragina užbaigti oligopoliją
Tačiau ne visus švedus žavi 7 dienų boikoto idėja.
23-erių Sandra Gustavsson jau kurį laiką pastebi didėjančias kainas, tačiau labiau remiasi planu visiškai pakeisti apsipirkimo įpročius. Pavyzdžiui – perkant produktus „iš rankų“, taip apeinant tarpininkus.
„Nuo COVID-19 atrodo, kad maisto kainos tik kyla, kyla ir kyla. Viena savaitė boikoto gerai, nes ji tampa diskusija. Bet dėl kitų tikslų – nemanau, kad tai turi efektą“, – sakė Geteborge gyvenanti moteris.
Viena iš boikoto lyderių Filippa Lind teigė, kad diskusija – už ir prieš – vyko visoje šalyje. Studentė iš Malmės teigė, kad sprendimą priėmė dėl dvejų priežasčių – dėl „nepagrįstai didelių kainų“ ir „dėl solidarumo“.
„Politikai turi imtis veiksmų ir užbaigti oligopoliją, kuri ir lemia tokias dideles kainas, nes nėra jokios konkurencijos“, – sakė F.Lind.
Dabar protestuotojai planuoja imtis kito žingsnio – tris savaites boikotuoti „Ica“, kuri yra Švedijos daržovių rinkos lyderė ir užima apie trečdalį rinkos ir pieno tiekėją „Arla“.
Vėliau žadama pridėti ir daugiau kompanijų.
„Viliuosi, kad tai lems politinius veiksmus, kurie neišvengiamai sumažins būtiniausių produktų kainas“, – teigė F.Lind.
Finansų ministrė pripažino, kad kainos kyla
Švedijos politikai greitai įsitraukė į diskusiją.
Socialdemokratų ekonomikos temų atstovas spaudai Mikaelis Dambergas neveiksnumu apkaltinocentro dešinės Nuosaikiųjų partijos vadovaujamą Vyriausybę.
„Šiandieną Švedijoje, kad galėtų kasdien išgyventi, paprastos šeimos turi ištuštinti savo santaupas ir skolintis pinigų“, – kalbėjo M.Dambergas.
Reaguodama į pasigirdusią kritiką finansų ministrė Elisabeth Svantesson pareiškė, kad 2022 metais pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei sumažėjo infliacija, kuri tuo metu buvo pasiekusi apie 10 proc.
2025 metų vasarį infliacija buvo 1,3 proc., tačiau didesnė nei sausį, kai ji siekė 0,6 proc.
Tačiau E.Svantesson pripažino, kad maisto produktų kainos – vis tiek didelės.
„Labai svarbu palaikyti tuos, kuriems sunkiausia. Taip pat svarbu dabar pažiūrėti, ką galime padaryti dėl maisto kainų“, – kalbėjo ji.
Jau ėmėsi veiksmų
Kaimo reikalų minstras Peteris Kullgrenas teigė, kad kainų šuolį didžiąja dalimi lėmė aplinkybės tarptautinėje arenoje. Pavyzdžiui – dėl prasto grūdų derliaus išaugusios žaliavų kainos.
Tiesa, politikas pripažino – konkurencijos situaciją reikia taisyti.
„Maisto kaina didėjo per ilgą laikotarpį ir stipriausią smūgį sudavė labiausiai pažeidžiamiems: tai šeimoms su vaikais, studentams, mažas pensijas turintiems senjorams. Reikia tai taisyti“, – kalbėjo P.Kullgrenas.
Jis tikino, kad kova su augančiomis kainomis yra aukštai Vyriausybės prioritėtų sąraše.
Ketvirtadienį Vyriausybė susitiko su maisto industrijos atstovais, o penktadienį pristatė naują maisto strategiją, kurioje – ir būdai padidinti švediškų produktų kiekį.
P.Kullgrenas teigė, kad norėtų matyti didesnę konkurenciją maisto sektoriuje.
Ką sako pardavėjai
„Hemkop“ tinklo atstovė spaudai Jenny Pedersen negalėjo pasakyti, kokį ir ar boikotas turėjo poveikį pardavimams, tačiau pabrėžė – maisto kainoms Švedijoje įtakos turėjo tie patys veiksniai, kaip ir kitose valstybėse.
„Yra daug maisto prekėms įtakos turinčių faktorių. Nuo karo, geopolitikos, žaliavų kainų, apdirbimo kainų, klimato kaitos, orų – iki derliaus. Šiuo metu infliaciją didina keli aspektai – ypač liečiantys pieno produktus, kavą, kakavą/šokoladą. Pieno produktai – viena didžiausių kategorijų parduotuvėse ir turi didžiausią įtaką infliacijai – tiek jos pakilimui, tiek sumažėjimui“, – kalbėjo J.Pedersen.
„Coop“ tinklas nurodė, kad per pastarąją savaitę užfiksavo nežymų pirkėjų sumažėjimą, lyginant su praėjusių metų ta pačia savaite, bet įvardyti tai lėmusios priežasties negalėjo.
„Neatmetame, kad boikotas galėjo turi tam tikrą efektą, bet tai sunku įvertinti“, – nurodė atstovas spaudai Hakanas Anderssonas.
„Ica“ atstovė spaudai Jenny Gerdes sakė, kad boikoto įtaka priklausė nuo parduotuvės. Kai kurios parduotuvės pajuto „tam tikrą“ poveikį. Pavyzdžiui – padidėjo maisto atliekų.
„Mes suprantame pirkėjų nerimą dėl kylančių maisto prekių ir geribame jų teisę išreikšti nepasitenkinimą. Tampa vis brangiau auginti, gaminti, pakuoti, transportuoti. Taip pat – ir išlaikyti parduotuvę“, – sakė ji.
„Willys“ atstovė spaudai Johanna Euren pabrėžė: „Mes puikiai suprantame pirkėjus ir jų nerimą bei nepasitenkinimą dėl padidėjusių maisto kainų. Mes suprantame, kad žmonės nori parodyti savo nepritarimą.“
Ir pridūrė, kad mano, jog boikotas yra „šiek tiek klaidingas“.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.