„Jeigu kalbėtume apie finansinių technologijų sektorių, tai čia išgyvename aukso amžių. Mes turime daug veikiančių įstaigų, garsių vardų. Ir keleto savaičių bėgyje turėsime naujų žinių apie ateinančius į Lietuvą finansų technologijų gigantus. Ir čia augimas yra pakankamai didelis“, – penktadienį, kovo 28 d., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) renginyje atskleidė S.Krėpšta.
„Atskleisime, kai turėsime galutinius sprendimus“, – paklaustas apie bendrovių pavadinimus sakė jis.
Anot LB valdybos nario, šiuo metu institucija siekia toliau skatinti finansinių technologijų augimą Lietuvoje ir padaryti šalį prieinama.
„Matome, kad finansinių technologijų sektorius duoda reikšmingą bendram vidaus produkto (BVP) augimo dedamąją ir surenkami mokesčiai, kuriamos darbo vietos. Ir šioje srityje reikia išlaikyti augimą“, – kalbėjo jis.
„Man atrodo, kad institucijos užtikrina jurisdikcijos patikimumą, kas yra ypač svarbu žinomoms bendrovėms“, – sakė LB atstovas.
S.Krėpštos teigimu, „aukso amžių“ išgyvenantis Lietuvos finansų technologijų sektorius šiuo metu aptarnauja virš 30 mln. klientų.
„Mūsų įstaigos aptarnauja virš 30 mln. klientų. Jų apyvartos auga po 30 proc. į metus. Kuriamos pajamos ir darbo vietos“, – kalbėjo jis.
LB duomenimis, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos 2024 m. padidėjo 25 proc. iki 622 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma – 33 proc. iki 152 mlrd. Eur.
Anot institucijos, šioje rinkoje veikia 30 didelių įstaigų, kurių mokėjimo operacijų suma lygi arba didesnė kaip 1 mlrd. Eur.
2024 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 119 licencijuotų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų. Praėjusiais metais LB išdavė 3 naujas ir išplėtė 2 įstaigų licencijas, 12 įstaigų (ar dalį jų akcijų) buvo leista įsigyti, 9 licencijos buvo panaikintos.