Švedijos pirkėjai jau netgi renkasi prekybos centrų boikotą. Tarp jų – ir studentas Marcelis Demiras.
Jis jau ilgą laiką atidžiai stebėjo šokolado bei traškučių kainas ir dabar konstatuoja – jos išaugo astronomiškai.
„Šokolado – neseniai, o traškučių – per pastaruosius metus“, – sakė 21 metų M.Demiras.
Pagal kai kuriuos skaičiavimus, nuo 2022-ųjų metinės išlaidos šeimai išmaitinti padidėjo 30 tūkstančių Švedijos kronų (2773 eurais).
Surengė boikotą
Švedai neslepia: vasario mėnesį maisto kainos kilo labiausiai per pastaruosius dvejus metus.
Palyginti su sausiu, vasarį labiausiai pabrango šokoladas: pasak kainas stebinčios „Matpriskollen“ svetainės, net 9,2 proc. Kepimui skirtų riebalinių produktų kainos pakilo 7,2 proc., sūrio – 6,4 proc., pieno ir grietinėlės – 5,4 proc.
Todėl praėjusią savaitę tūkstančiai švedų dėl šios priežasties išėjo į gatves – paskelbta apie didžiausių šalies prekybos centrų boikotą.
Pasitelkus socialinius tinklus „Instagram“ ir „TikTok“ protesto kampanija tapo karščiausia žinia visoje šalyje. Protestuotojai dėl kainų augimo kaltino prekybos centrų oligopoliją, gamintojų teikiamą pirmenybę pelnui, o ne pirkėjams, ir pernelyg mažą konkurenciją.
Švedijoje buvo įkurta ir protesto iniciatyva „Bojkotta vecka 12“ („Boikoto savaitė 12“). Šį pavadinimą lėmė faktas, kad boikotas buvo pradėtas dvyliktąją kalendorinių metų savaitę.
Organizatoriai ragino vartotojus nustoti apsipirkinėti tokiuose prekybos centruose kaip „Lidl“, „Hemkop“, „Ica“, „Coop“ ir „Willys“.
„Mes neturime ko prarasti, bet galima laimėti viską. Maisto kainos kopia aukštyn, o rinkos gigantai ir didieji gamintojai mūsų sąskaita skaičiuoja milijardinius pelnus“, – rašoma „Bojkotta vecka 12“ žinutėje socialiniuose tinkluose.
Dabar protestuotojai planuoja imtis kito žingsnio – tris savaites boikotuoti „Ica“, kuri yra Švedijos daržovių rinkos lyderė ir užima apie trečdalį rinkos, bei pieno tiekėją „Arla“.
Vėliau žadama pradėti ir daugiau kampanijų.
Bando ieškoti priežasčių
Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson pripažino, kad maisto produktų kainos išties didelės.
„Labai svarbu palaikyti tuos, kuriems sunkiausia. Taip pat svarbu dabar pažiūrėti, ką galime padaryti dėl maisto kainų“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu kaimo reikalų ministras Peteris Kullgrenas teigė, kad brangymetį daugiausia lėmė aplinkybės tarptautinėje arenoje.
Pavyzdžiui, dėl prasto grūdų derliaus išaugusios žaliavų kainos.
Prekybos tinklo „Hemkop“ atstovė Jenny Pedersen negalėjo pasakyti, kokį ir ar boikotas turėjo poveikį pardavimams, tačiau pabrėžė – maisto kainoms Švedijoje įtakos turėjo tie patys veiksniai kaip ir kitose valstybėse.
„Coop“ tinklas nurodė, kad per pastarąją savaitę užfiksavo nežymų pirkėjų sumažėjimą, palyginti su praėjusių metų ta pačia savaite, bet įvardyti tai nulėmusios priežasties negalėjo.
Savo ruožtu „Ica“ atstovė Jenny Gerdes sakė, kad boikoto įtaka priklausė nuo parduotuvės. Kai kuriose, pavyzdžiui, pagausėjo maisto atliekų.
„Mes suprantame pirkėjų nerimą dėl kylančių maisto prekių kainų ir gerbiame jų teisę išreikšti nepasitenkinimą.
Tampa vis brangiau auginti, gaminti, pakuoti, transportuoti, taip pat išlaikyti parduotuvę“, – sakė ji.
Ritasi per visą žemyną
Per pastarąsias savaites pirkėjai Bulgarijoje irgi ragino boikotuoti didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus ir prekybos centrus.
Protestų tikslas – kova prieš kylančias kainas.
Beje, Bulgarijoje tokie protestai lėmė beveik 30 procentų sumažėjusią apyvartą.
Sausio mėnesį Kroatijoje prasidėję boikotai netrukus išplito į Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją ir Serbiją. („Guardian“, „Lrytas.lt“)