Trečiadienio, balandžio 2 d., vakaro prekybos metu dolerio kursas kitų valiutų atžvilgiu šiek tiek sumažėjo, naftos kainos taip pat smuko, rašo „dw.com“.
Iš karto po D.Trumpo žodžių apie naujus muitus euro kursas dolerio atžvilgiu pakilo 0,38 proc., svaro sterlingų – 0,54 proc., o Japonijos jenos – 0,17 proc. Vėliau kursai iš dalies koregavosi.
Sekdamos dolerio kursu, naftos kainos taip pat smuko. Amerikietiškoji WTI neteko 0,27 proc., europietiškoji „Brent“ – 0,59 proc. Rinkos dalyviai baiminosi, kad dėl D.Trumpo muitų politikos sulėtės pasaulio ekonomikos augimas ir dėl to sumažės naftos paklausa.
Laukiant D.Trumpo kalbos balandžio 2-ąją, JAV akcijų rinka kilo, nes prezidentas pažadėjo remti JAV bendroves. Tačiau paskelbtų muitų mastas rinką akivaizdžiai išgąsdino: S&P500 indekso įmonių akcijų ateities sandoriai vidutiniškai krito 1,7 proc., o „Nasdaq“ – 2 proc. Tai reiškia, kad investuotojai tikisi, jog balandžio 3 d. rytą atnaujinus prekybą kainos kris. JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas taip pat šiek tiek sumažėjo.
„Prasidėjus pirmajai spaudos konferencijai, prezidentas sakė, kad tarifai prasidės nuo 10 proc. bazinio lygio visose šalyse. Tai buvo geriau, nei tikėtasi, todėl matėme, kad ateities sandoriai pakilo, – agentūrai „Reuters“ sakė analitikas Chrisas Zaccarelli. – Tačiau kai jis pradėjo vardyti pavyzdžius, kurie gerokai viršija 10 proc., ateities sandoriai pasuko kita kryptimi. Trumpuoju laikotarpiu dėl muitų padidės sąnaudos ir sumažės įmonių pelnas.“
Aukso kainos kyla
Nuo pat respublikonų sugrįžimo į Baltuosius rūmus dienos aukso kainos kyla. Analitikai tai sieja su D.Trumpo sukeltu nestabilumu pasaulio politikoje ir ekonomikoje, verčiančiu investuotojus pereiti prie konservatyvaus turto. Nors sausio 20 d. aukso uncija kainavo apie 2,7 tūkst. JAV dolerių, kovo pabaigoje jos kaina viršijo 3 tūkst. JAV dolerių. Tai buvo visų laikų rekordas.
Balandžio 2 d. D.Trumpo kalbos fone auksas pabrango 1 proc. – iki 3146 JAV dolerių už unciją, vėliau kaina stabilizavosi ties 3142 JAV doleriais.
Aukščiausi muitai nuo 1910 m.
Kiti žiniasklaidos kalbinti analitikai ragino palaukti JAV prekybos partnerių reakcijos, kad paaiškėtų, kokie ruošiami atsakomieji muitai.
Reitingų agentūros „Fitch“ ekonomistas Olu Sonola apskaičiavo, kad vidutiniai JAV importo muitai padidėjo nuo 2,5 proc. iki 22 proc. Paskutinį kartą toks aukštas šis rodiklis buvo 1910 m. „Tai keičia ne tik JAV, bet ir pasaulio ekonomiką, – sakė O. Sonola. – Tikėtina, kad daugelį šalių ištiks recesija. Daugumą prognozių galima atmesti, jei šie muitai galios ilgą laiką“.
Išimtys įtakos Lietuvos ekonomikai nesušvelnins
Kiek iš Lietuvos eksportuojamų prekių pateks į sąrašą prekių, kurioms nebus taikomi muitai? SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas feisbuke rašo:
„Mano greitas duomenų peržiūrėjimas rodo, kad nedaug – apie 100 mln. eurų iš 1,7 mlrd. eurų. Tikslesnius skaičius, matyt, netrukus pateiks valdžios atstovai, bet tikrai gaila, kad mūsų eksportuotų benzino, reagentų, fermentų, trąšų (kas yra didžioji eksporto į JAV dalis) kodų nėra tam išlygų sąraše.
Todėl išimtys labai nesušvelnins įtakos Lietuvos ekonomikai“, – komentavo ekonomistas.
Jo skaičiavimu, trumpu laikotarpiu tiesioginė įtaka Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) gali būti 0,3 proc. BVP, ilgesniu ir įtraukiančiu netiesioginius veiksnius – bent 0,6 proc. BVP.
Ekonomistas Marius Dubnikovas D.Trumpo pradėtą prekybos karą komentavo taip:
„Trumpas, kuris deklaravo, kad užgesins visus karus ir nepradės naujo, šiąnakt pradėjo pasaulinį karą prieš visus. Tas karas yra ekonominis. Pagrįstas keista formule – kuo labiau prekiauji su JAV, tuo daugiau muito gauni. Kitaip sakant, kuo daugiau amerikiečiui duodi pigesnės prekės, tuo labiau būsi nubaustas“, – rašė M.Dubnikovas.
„Mums metas ne reaguoti, o veikti nieko nelaukiant“, – feisbuke reagavo Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas.
Jo teigimu, JAV sprendimas taikyti 20 proc. muitus ES prekėms signalizuoja daugiau nei tik priešrinkiminę retoriką. Tai – strateginis izoliacionizmas, kuriuo bandoma perbraižyti globalios prekybos žemėlapį JAV naudai. „Tai ne momentinė emocija, o kryptinga pastanga grąžinti gamybą į JAV, susigrąžinti politinį svorį ir sumažinti priklausomybę nuo sąjungininkų“, – sakė V.Janulevičius.
Lietuvos Eeksportas į JAV – apie 2,5 proc. BVP, beveik 2 mlrd. eurų. Farmacija, puslaidininkiai, chemijos pramonė – tai sektoriai, kuriuose esame stiprūs, bet ir pažeidžiami. Kol kas dalis šių prekių neįtrauktos į tarifų sąrašus, bet rizika, pasak LPK prezidento, ne tarifai, o neapibrėžtumas.
„Trumpo muitai – tai testas, ar Europa gali išlikti konkurencinga pasaulyje, kuriame solidarumas užleidžia vietą interesų karui. O Lietuvai – tai signalas, kad mums reikia aktyviai veikti dabar, ne tik reaguoti vėliau“, – teigia V.Janulevičius.
Jis siūlo Lietuvos atstovams ES lygiu aktyviai reikalauti realios paramos eksporto diversifikacijai, ne vien „reklaminių“ priemonių; nacionaliniu lygiu – nedidinti mokesčių; verslo lygiu – ruoštis ilgalaikiam neapibrėžtumui: investuoti į efektyvumą, automatizaciją, produktų nišas.
„Lietuvos pramonė išgyveno pandemiją, karą, Kinijos spaudimą. Bet ši geopolitinė realybė – naujo tipo iššūkis. Ir čia klausimas ne „ar atsilaikysime?“, o „ar būsime tarp lyderių, kurie įveikia krizę stipresni nei iki jos“, – rašė LPK prezidentas.