Štai kokios buvo pirmosios tarptautinės bendruomenės reakcijos į naujuosius muitus:
Kinija
Pekinas pareiškė, kad „griežtai prieštarauja“ naujiesiems importo tarifams ir pažadėjo imtis „atsakomųjų priemonių, kad apsaugotų savo teises ir interesus“.
JAV tarifai „neatitinka tarptautinės prekybos taisyklių ir daro rimtą žalą teisėtoms atitinkamų šalių teisėms ir interesams“, – teigiama Prekybos ministerijos pranešime.
Vokietija
Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) teigimu, dėl tarifų „tik atsiras pralaimėtojų“.
„Dabar ES yra raginama veikti vieningai ir tvirtai, tuo pat metu toliau rodydama, kad yra nusiteikusi derėtis“, – nurodė VDA.
Tuo tarpu Vokietijos chemijos pramonė, Jungtines Valstijas laikanti didžiausia savo eksporto rinka, paragino ES „mąstyti blaiviai“, pabrėždama, kad „bet koks eskalavimas pridarys tik dar daugiau žalos“.
Japonija
Japonijos, kurios eksportui JAV įvedė 24 proc. muitą, prekybos ministras Yoji Muto sukritikavo tokią priemonę.
„Vienašališkos tarifų priemonės, kurių ėmėsi JAV, mums kelia labai didelį liūdesį ir aš dar kartą paraginau (Vašingtoną) Japonijai jų netaikyti“, – sakė jis.
Vyriausiasis Japonijos ministrų kabineto sekretorius Yoshimasa Hayashi žurnalistams teigė, kad tarifai galimai prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėms ir tarp JAV bei Japonijos sudarytos prekybos sutarties sąlygoms.
Jungtinė Karalystė
JK „toliau ramiai ir atkakliai“ sieks su Jungtinėmis Valstijomis sudaryti ekonominį susitarimą, padėsiantį „sušvelninti“ 10 proc. muitą, kurį Jungtinės Valstijos įvedė eksportui iš Didžiosios Britanijos, pasakė verslo ministras Jonathanas Reynoldsas.
Tačiau jis pridūrė, kad „galima tikėtis visko“, paaiškindamas, kad „turime įvairių priemonių ir nedvejodami imsimės veiksmų“.
Italija
Italijos premjerė Giorgia Meloni sukritikavo naujuosius JAV tarifus iš ES įvežamoms prekėms, perspėdama, kad, įsiveldami į prekybinį karą, Vakarai tik taps silpnesni.
„JAV ES įvesti tarifai yra priemonė, kuri, mano nuomone, yra neteisinga ir netinkama nei vienai iš šalių“, – pasakė ji.
„Darysime viską, ką galime, siekdami susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, kuriuo būtų galima išvengti prekybinio karo, dėl kurio Vakarai neišvengiamai taptų silpnesni, o tai būtų naudinga kitiems pasaulio arenos veikėjams.“
Kanada
Ministras pirmininkas Markas Carney‘is perspėjo, kad tarifai „iš esmės pakeis pasaulio prekybos sistemą“.
„Su šiais tarifais kovosime atsakomosiomis priemonėmis. Mes apsaugosime savo dirbančiuosius“, – tvirtino jis.
Brazilija
Brazilijos Kongresas priėmė vadinamąjį „Ekonominio abipusiškumo įstatymą“, suteikiantį vykdomajai valdžiai teisę imtis atsakomųjų priemonių eksportui iš didžiausios Lotynų Amerikos ekonomikos įvesto 10 proc. muito atžvilgiu.
Po to, kai šį įstatymą patvirtino Senatas, jis buvo vienbalsiai priimtas Atstovų rūmuose.
Ši Pietų Amerikos valstybė pagal plieno eksporto Jungtinėms Valstijoms apimtis, kurios 2024 m. siekė keturis milijonus tonų, nusileidžia tik Kanadai.
Australija
Australijos premjero Anthony‘io Albanese‘o teigimu, naujieji tarifai „nėra draugiškas poelgis“, o artimų sąjungininkų santykiai dėl jų tik nukentės.
„Šie tarifai nėra netikėti, tačiau noriu aiškiai pasakyti – jie yra visiškai nepagrįsti“, – teigė jis.
Šveicarija
Po to, kai Šveicarijai buvo įvestas 31 proc. muitas, šalies prezidentė Karin Keller-Sutter pasakė, kad vyriausybė skubiai spręs, ką daryti toliau.
„Svarbiausia – užtikrinti ilgalaikius šalies ekonominius interesus. Būtina gerbti tarptautinę teisę ir laisvąją prekybą“, – paaiškino ji.
Airija
Ministras pirmininkas Michaelas Martinas sakė, kad jį labai nuliūdino eksportui iš ES įvestas 20 proc. muitas.
Dabar Airijos vyriausybė kartu su ES partneriais „apmąstys“ tolesnius žingsnius, tačiau „bet kokie veiksmai turėtų būti proporcingi, jais turėtų būti siekiama apsaugoti mūsų įmonių, dirbančiųjų ir piliečių interesus“, – teigė jis.
Tailandas
Ministrė pirmininkė Paetongtarn Shinawatra paskelbė, kad vyriausybė turi „tvirtą planą“, padėsiantį susidoroti su 36 proc. tarifu, bei tikisi, kad pavyks susitarti jį sumažinti, teigdama, kad vyriausybė imsis veiksmų sumažinti jo poveikį.
Danija
Danijos užsienio reikalų ministro Larso Lokke Rasmusseno teigimu, naujosios priemonės kelia grėsmę pasaulio gerovei.
„Pasaulio prekyba padėjo mums geriau gyventi – vos per ketvirtį amžiaus pasaulis tapo turtingesnis, sumažėjo kraštutinis skurdas, vaikų mirtingumas, pailgėjo visų mūsų gyvenimo trukmė“, – sakė jis.
„Liūdna matyti, kad visam tam grėsmę kelia prekybinis karas, kurio Europai tikrai nereikia.“
Kolumbija
Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro pareiškė, kad D. Trumpas suklydo, įvesdamas didelio masto tarifus.
„JAV vyriausybė mano, kad įvesdama didesnius tarifus visam importui galės paskatinti gamybą šalies viduje, taps turtingesnė ir sukurs naujų darbo vietų, tačiau mano nuomone, tai gali būti didelė klaida“, – teigė jis.
ES
ES ruošia atsakomąsias priemones JAV prezidento D.Trumpo paskelbtiems 20 proc. tarifams prekėms iš bloko šalių, kurį pavadino „dideliu smūgiu pasaulio ekonomikai“.
ES yra pagrindinė JAV prekybos partnerė. Remiantis Jungtinių Valstijų surašymo biuro duomenimis, praėjusiais metais tai buvo didžiausia bendra JAV prekių eksporto rinka, aplenkdama Amerikos kaimynes Kanadą ir Meksiką.
„Prezidento Trumpo pranešimas apie visuotinius tarifus visam pasauliui, įskaitant Europos Sąjungą, yra didžiulis smūgis pasaulio ekonomikai. Labai apgailestauju dėl šio pasirinkimo“, – ketvirtadienį sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir pridūrė, kad tarifai bus jaučiami „nedelsiant“.
D.Trumpas trečiadienį pradėjo istorinį pasaulinį prekybos karą, paskelbdamas didžiulius pasaulinius muitus dešimtims šalių – nuo Nikaragvos iki Kambodžos. Tarifai papildo anksčiau įvestus mokesčius plieno, aliuminio ir automobilių importui.
„Žvelkime į milžiniškas pasekmes. Pasaulio ekonomika labai nukentės. Neapibrėžtumas sukels spiralę ir paskatins tolesnį protekcionizmą“, – sakė von der Leyen Samarkande, Uzbekistane, kur ji dalyvauja ES ir Vidurio Azijos aukščiausio lygio susitikime.
„Visos įmonės, didelės ir mažos, nukentės nuo pirmos dienos, nuo didelio neapibrėžtumo iki tiekimo grandinių sutrikimo ir naštos biurokratijos. Verslo su Jungtinėmis Valstijomis išlaidos labai padidės“, – sakė ji.
Nors ES norėtų bendradarbiauti su JAV, kad sumažintų prekybos kliūtis, von der Leyen sakė, kad „Europa yra pasirengusi reaguoti“.
„Jau baigiame rengti pirmąjį atsakomųjų priemonių paketą, reaguodami į tarifus plienui, ir dabar ruošiamės imtis tolesnių atsakomųjų priemonių, kad apsaugotume savo interesus ir savo verslą, jei derybos nepavyktų“, – pridūrė ji.
Praėjusį mėnesį ES reagavo į Trumpo plieno ir aliuminio tarifus, pristatydama atsakomąsias priemones iki 26 milijardų eurų (28 milijardų dolerių) vertės amerikietiškų prekių eksportui, įskaitant muitus valtims, burbonui ir motociklams.
Eskaluojančiame prekybos ginče tiek Europa, tiek JAV turi daug pavojaus. 2024 metais Amerika buvo didžiausia Europos prekių pirkėja – oficialiais ES duomenimis, importuojama nuo farmacijos produktų ir automobilių iki alkoholinių gėrimų ir telekomunikacijų įrangos.
Tuo tarpu ES buvo didžiausia importuotoja į JAV, rodo šios šalies duomenys.
„Per pastaruosius 80 metų prekyba tarp ES ir JAV sukūrė milijonus darbo vietų“, – ketvirtadienį sakė von der Leyen. „Vartotojai anapus Atlanto gavo naudos iš sumažintų kainų. Įmonės pasinaudojo didžiulėmis galimybėmis, kurios lėmė precedento neturintį augimą ir klestėjimą.“
Vis dėlto ji teigė, kad pasaulinė prekybos sistema turi „rimtų trūkumų“.
„Sutinku su prezidentu Trumpu, kad kiti nesąžiningai naudojasi dabartinėmis taisyklėmis, ir esu pasirengęs paremti bet kokias pastangas, kad pasaulinė prekybos sistema atitiktų pasaulio ekonomikos realijas“, – sakė von der Leyen. „Tarifų įvedimas kaip pirmasis ir paskutinis įrankis to nepataisys“.
Ji pabrėžė, kad ES yra pasirengusi derėtis su JAV, tačiau Europa kovos už save.
„Žinau, kad daugelis iš jūsų jaučiasi nusivylę mūsų seniausiu sąjungininku. Taip, turime ruoštis tam, kad tai neišvengiamai turės įtakos. Europa turi viską, ko reikia, kad išgyventų audrą“.
Parengta pagal CNN info.