Tiesa, tuo pačiu buvo paskelbta, kad kai kurioms prekių grupėms, pavyzdžiui, variui, medienai, vaistams ir puslaidininkiams, kol kas bus taikomos muitų išimtys.
Naujai paskelbtų muitų virtinė reiškia, kad pasaulis šiandien pradeda gyventi naujoje realybėje – kur laisvą prekybą išstumia apribojimai, didžiausia pasaulio ekonomika apsistato kliūtimis ir barjerais, o jos prekybos politika tampa mažai prognozuojama. Nuo tada, kai D.Trumpas įžengė į Baltuosius Rūmus, vidutiniai JAV taikomi muitai importuojamoms prekėms pakilo nuo 2,5 proc. iki kiek daugiau nei 20 proc.
Tai yra aukščiausias lygis nuo pat antrojo pasaulinio karo laikų – ir vienas blogiausių scenarijų, kokio tikėjosi finansų rinkos. Taigi, paskelbti skaičiai ir, apskritai, prekybos karo mastas yra daug agresyvesnis ir platesnis nei buvo tikėtasi.
Susiję straipsniai
Kaip tai paveiks Lietuvą?
Europa nėra labai priklausoma nuo JAV rinkos – į ją eksportuojamų prekių vertė sudaro mažiau nei 3 proc. ES BVP. Vis tik, kai kurios šalys (Vokietija, Belgija, Airija), bei kai kurie sektoriai yra labiau pažeidžiami ir prekybos konflikto įsisiūbavimas nebus naudingas niekam. Lietuvos eksportas į JAV sudaro kiek daugiau nei 2 proc. šalies BVP. Visgi, Lietuva daugiausiai eksportuoja naftos produktų ir vaistų, kuriems šiuo metu taikomos muitų išimtys, tad tiesioginė neigiama įtaka augimui būtų maža, iki 0,5 procentinio punkto.
Tiesa, gali būti ir netiesioginės įtakos (neigiami lūkesčiai, mažesnės investicijos), visgi, šis efektas didele dalimi priklausys nuo to, kokios bus atsakomosios šalių reakcijos. Nepaisant to, reikia suprasti, kad tokio prekybos karo globalus pasaulis dar nėra matęs, tad efektas tiekimo grandinėse ar energijos ištekliams nėra aiškus. Galiausiai, nėra aišku, kada šie muitai galėtų būti sumažinti ir koks bus šalių atsakas. Taigi, pasaulyje pilname neaiškumo, aišku yra tik viena – prekybos karuose laimėtojų nėra. Tad jeigu pasaulio prekybos karas įsisiūbuos, neigiamą to įtaką pajusime visi ir visur.