Prekybos salėse kilo išpardavimų banga – akcijoms tai buvo blogiausia diena nuo pandemijos laikų: Honkongas prarado 10 proc., Tokijas smuktelėjo 8 proc., Taipėjus – daugiau nei 9 proc.
Volstrito rinkų ateities sandoriai taip pat patyrė smūgį, o nerimaujant dėl poveikio paklausai smuko ir žaliavų kainos.
Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskatino rinkos griūtį pristatęs plataus masto muitus JAV prekybos partneriams už, anot jo, metų metus trukusį apiplėšinėjimą – ir pareiškė, kad vyriausybės jau rikiuojasi į eilę, nekantraudamos sukirsti rankomis su Vašingtonu.
Tačiau penktadienį užsidarius Azijos rinkoms Kinija pranešė, kad nuo balandžio 10 d. visam amerikietiškam eksportui taikys 34 proc. atsakomuosius tarifus.
Kinai taip pat įvedė eksporto kontrolę septyniems retiesiems žemės elementams, įskaitant gadolinį (įprastai naudojamą magnetinio rezonanso tomografuose) ir itrį, naudojamą buitinėje technikoje.
Viltys, kad JAV prezidentas persvarstys savo politiką, žlugo sekmadienį, kai jis pareiškė nesudarysiąs susitarimų su kitomis šalimis, kol nebus išspręstas prekybos deficito klausimas.
D.Trumpas neigė orkestravęs išpardavimą ir tvirtino negalėjęs numatyti rinkų reakcijos.
„Kartais tenka išgerti vaistų, kad pagytum“ – kalbėjo jis apie rinkos griūtį, dėl kurios bendrovių vertė sumažėjo trilijonais dolerių.
Nepagailėta nė vieno sektoriaus
Azijoje buvo išparduodama viskas, neaplenkiant nė vieno sektoriaus – technologijų bendrovės, automobilių gamintojai, bankai, kazino ir energetikos įmonės visos kaip viena patyrė nuostolių, investuotojams skubiai atsisakant rizikingo turto.
Didžiausius nuostolius patyrė Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“, atpigusi daugiau kaip 14 proc., jos konkurentė „JD.com“ – 13 proc., Japonijos technologijų investicijų milžinė „SoftBank“, praradusi daugiau kaip 10 proc., ir „Sony“, kuri neteko 9,6 proc.
Šanchajus prarado daugiau kaip šešis procentus, Singapūras – aštuonis, o Seulas atpigo daugiau kaip penkiais, todėl pirmą kartą per aštuonis mėnesius buvo įjungtas vadinamasis „sidecar“ mechanizmas, kuris trumpam sustabdė dalį prekybos.
Sidnėjus, Velingtonas, Manila ir Mumbajus taip pat degė raudonai.
Steve‘as Cochrane‘as, „Moody's Analytics“ vyriausiasis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomistas, pastebėjo, kad JAV recesija „gali prasidėti labai greitai ir tęstis apie metus ar net ilgiau“.
„O jei JAV prasidės recesija, žinoma, ją pajus ir Kinija, nes jos prekių paklausa nukentės dar smarkiau. Smarkiau, nei būtų nukentėjusi vien dėl tarifų“, – pridūrė jis.
Nerimaujant dėl paklausos naftos kainos pirmadienį nukrito daugiau kaip trimis procentais (penktadienį – septyniais). Abu pagrindiniai kontraktai šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo 2021 m.
Varis – gyvybiškai svarbus energijos laikymo, elektromobilių, saulės baterijų ir vėjo turbinų komponentas – taip pat patyrė didelių nuostolių.
„Rinka vėl pasiekė laisvąjį kritimą ir jau pramušė grindis, – sakė Stephenas Innesas iš „SPI Asset Management“. – D.Trumpo komanda nemirksi. Tarifai traktuojami kaip pergalė, o ne koziris derybose.“
Nuostoliai sekė po dar vienos skerdynių dienos Volstrite penktadienį, kai visi trys pagrindiniai indeksai nusmuko beveik šešiais procentais.
Tai įvyko po to, kai Federalinės rezervų sistemos vadovas Jerome‘as Powellas pareiškė, jog dėl JAV įvestų tarifų greičiausiai padidės infliacija ir sulėtės ekonominis augimas, ir įspėjo apie „padidintą“ išaugusio nedarbo riziką.
Tikėtina, kad D.Trumpo sprendimai JAV centrinių bankų vadovams sukels galvos skausmą, kol jie mėgins suderinti poreikį mažinti palūkanų normas su būtinybe valdyti kainas.
J.Powello komentarai pasirodė po to, kai D. Trumpas pareiškė, jog „mano politika nepasikeis“, ir paragino FED sumažinti palūkanų normas.
„J.Powello rankos surištos, – sakė S.Innesas. – Jis įvardijo akivaizdų dalyką – kad tarifai kursto infliaciją ir recesiją, – tačiau nesignalizavo galįs padėti.“
„Štai kur problema. Šį kartą FED infliacijos įgaliojimai verčia jį laikyti apsauginį tinklą susuktą, kol turto kainos negailestingai deginamos.“
„Prekybininkai nervingai stebi, kaip dvi didžiausios ekonomikos pešasi dėl muitų, ir baiminasi, kad užsitęsus ekonominei kovai ir viena, ir kita gali gauti nokautuojantį smūgį“, – sakė „KCM Trade“ vyriausiasis rinkos analitikas Timas Watereris.
„Nei JAV, nei Kinija nenori nusileisti ir atsisakyti naujų tarifų įvedimo, todėl nenuostabu, kad tokioje eskaluojančioje aplinkoje rizikingų aktyvų vengiama kaip maro“, – pridūrė jis.
Labiausiai nukentės pačios JAV
JAV nuo praėjusią savaitę paskelbtų D.Trumpo tarifų pačios nukentės labiausiai, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Finansų rinkų reakcija – per dvi dienas nuo tarifų paskelbimo akcijos nukrito tiek, kiek šiame amžiuje buvo nukritusios tik du kartus. Ekonominio neapibrėžtumo indeksas yra aukščiausias, koks yra buvęs nuo amžiaus pradžios, lygintina tik su COVID-19 pandemija. Nežinau, ar taktika yra suklaidinti ir prarasti partnerių pasitikėjimą, tačiau chaosas verda ir JAV viduje“, – „Žinių radijuje“ pirmadienį, balandžio 7 d., sakė ekonomistas.
„JAV iždo sekretorius Scottas Bessethas praėjusią savaitę sakė, kad recesijos nebus ir JAV atsitraukti nuo savo sprendimų neplanuoja ir 50 šalių jau nori derėtis. Tiesa, atrodo, kad D.Trumpo administracija visko iki galo nepermąstė, nes didžiausia prognozuojama infliacijos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) žala prognozuojama pačioms JAV, o ji gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė“, – pabrėžė N.Mačiulis.
Pagal eksperto matytus vertinimus, infliacija už Atlanto dėl šių sprendimų gali kilti netgi iki 7 proc. Tiesa, N.Mačiulis mato, kad prezidento sprendimams atsiranda ilgai lauktos opozicijos, tačiau kuo ilgiau neapibrėžtumas ir panika tęsis, tuo blogiau bus ateityje.
Demokratai pakraupę iki kaulų čiulpų
„Demokratai pakraupę iki kaulų čiulpų, tačiau jau net respublikonai imasi veiksmų prieš prezidentą. Praėjusią savaitę buvo pirmoji rezoliucija, kuri bandė sustabdyti tarifus Kanadai, ir ji praėjo Senate dėl dviejų respublikonų balsų, bet Atstovų Rūmuose turbūt nepraeis. Tačiau kuo daugiau streso finansų rinkose ir tarp gyventojų, tuo blogesnė situacija taps“, – tvirtino N.Mačiulis.
D.Trumpo ir jo patarėjų vizija yra nušauti tris dideles muses vienu bandymu. Administracija nori apmokestinti užsienio įmones, kurios nori prekiauti su JAV, surinkti papildomų lėšų į JAV biudžetą ir sumažinti gyventojų pajamų bei pelno mokesčius. Tiesa, ekonomistas tai apibūdina kaip itin archajišką požiūrį į užsienio prekybą.
Pasak N.Mačiulio, nors JAV turi didelį prekių importo ir eksporto deficitą, šalis beveik visiškai jį išlygina, kai atsižvelgiama į paslaugas. JAV puikuojasi tokiais technologiniais gigantais kaip „Netflix“, „Apple“ ir t.t., kurie praktiškai išlygina tą deficitą.
„Visų valstybių realybė yra tokia, kad kuo labiau ji išsivysčiusi kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija, tuo daugiau žmonių dirba paslaugų sektoriuje, o ne pramonės. Greta to, turime įsibėgėjančią automatizaciją, kuri taip pat mažina darbuotojų paklausą pramonėje. D.Trumpas ignoruoja tą faktą, kad JAV turi nemažą prekybos perteklių parduodant paslaugas. Jie importuoja daugiau prekių, tačiau ir pardavinėja aukštos pridėtinės vertės paslaugas“, – aiškino ekonomistas.
Tiesa, N.Mačiulio teigimu, D.Trumpas į užsienio prekybą žiūri labiau senamadiškai.
„Jis turi norą sugrąžinti pramonę. Automobilis pagamintas čia, dešra pagaminta čia, paslaugos – ne taip svarbu. Tai bus ilgas procesas, tačiau šioje vietoje papildomų darbo vietų nesukursi. Gali eiti pro automobilių gamyklą, eiti šimtus metrų ir nė vieno žmogaus nepamatyti. Tikslas gal ir aiškus, tačiau pasirinkti įrankiai – kažin, ar efektyvūs“, – sakė ekspertas.
Prekybos karas kerta per Europos akcijas
Pirmadienį Europos akcijų ateities sandoriai smuko, reaguodami į savaitgalio naujienas: JAV prezidentas D.Trumpas nesutiko atšaukti plataus masto tarifų prekybos partneriams, o Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, dar labiau pakurstydama prekybos karą.
Likus mažiau nei valandai iki numatyto rinkų atidarymo, ateities sandoriai (iš esmės – statymai dėl to, kokia vėliau bus akcijų kaina) Frankfurte smuko daugiau nei keturiais, Paryžiuje – beveik trimis, o Milane – daugiau nei penkiais procentais.
Prasidėjus prekybai Milanas smuko 7,5 proc., Paryžius, Madridas ir Amsterdamas – daugiau nei 6 proc.
Londonas ir Oslas prarado po penkis procentus.
„Didysis išpardavimas tęsiasi – siaučiant tarifų audrai investuotojai ieško prieglobsčio savo pinigams, – teigė Susannah Streeter, „Hargreaves Lansdown“ pinigų ir rinkų skyriaus vadovė. – D.Trumpas sužlugdė viltis sušvelninti savo politiką, pavadindamas tarifus „vaistais“, o investuotojai ragauja šios karčios piliulės pasekmes pasaulio ekonomikai.“
Nerimas dėl recesijos JAV ir už jos ribų sukėlė akcijų rinkose sumaištį, kuri neaplenkė nė vieno sektoriaus.
Paryžiuje lėktuvų gamintojos „Airbus“, variklių gamintojos „Safran“ ir „Gucci“ savininkės „Kering“ akcijos patyrė daugiausiai nuostolių – visos prarado po 10 proc.
Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ akcijos smuko daugiau kaip 13 proc., o „Commerzbank“ Frankfurte prarado beveik 12 proc.
Londone pralaimėtojų sąrašo viršuje atsidūrė aviacijos ir kosmoso grupė „Melrose Industries“, kurios vertė sumažėjo 8,5 proc.