Po to, kai praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie plataus masto muitus, Kinija parengė atsaką ir pranešė apie 34 proc. tarifus visam JAV eksportui ir apribojimus retųjų žemės elementų tiekimui.
Tačiau D.Trumpo tai neišgąsdino – jis atsisakė atšaukti plataus masto muitus net artimiausiems sąjungininkams ir sekmadienį pareiškė, jog į kompromisus nesileis tol, kol nebus išspręstas JAV prekybos deficitas.
Į tokius pasaulinę ekonomiką drebinančius įvykius netruko sureaguoti ir akcijų rinkos. Šis pirmadienis, anot V.Janulevičiaus, nukelia į 1987 m. spalio 19 d. – būtent tada Dow Jones indeksas smuko 22,6 proc. per vieną dieną. Tai buvo didžiausias vienos dienos nuosmukis Volstrito istorijoje.
„Tai nebe tik signalas apie pavienes įtampas – tai struktūrinis sukrėtimas globaliai ekonominei sistemai“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė LPK prezidentas.
Skaičiuojama, kad Honkongo Hang Seng indeksas smuko 12 proc., o tai, anot V.Janulevičiaus, didžiausias kritimas nuo 2008 m.
Tuo metu Taivano Taiex prarado 9,7 proc. – tokio vienos dienos kritimo nebuvo nuo 1990 m.
Tokijo, Šanchajaus, Singapūro bei kitų Azijos indeksų kritimas, kaip skelbia LPK prezidentas, viršijo 5 proc.
Volstritas penktadienį prarado beveik 6 proc. – pirmadienį nuosmukis gilėja ir toliau.
Europos ateities sandoriai prieš rinkų atidarymą taip pat skleidžia nerimo signalus – štai Frankfurto ateities sandoriai siekė –4 proc., o Milano – –5 proc.
„Kai prekyba virsta karu, skaičiuojame aukas“, – įspėjo V.Janulevičius.
Jo manymu, tarifais D.Trumpas siekia kelių tikslų: grąžinti gamybą į JAV, atsikratyti priklausomybės nuo Kinijos, surinkti papildomas biudžeto pajamas bei atkurti pasaulinę tvarką pagal JAV interesus
Tačiau šis savaitgalis, LPK prezidento teigimu, parodė, jog JAV nelaiko Europos sąjungininke. Priešingai – Europa tampa viena iš taikinių.
V.Janulevičiaus manymu, dėl muitų iš JAV išstumta Azijos produkcija bus nukreipta į Europą, tad Europos Sąjunga (ES) gali tapti perteklinio eksporto „buferiu“. Tai reikštų, kad Europos gamintojai (ypač chemijos, automobilių, buitinės technikos sektoriai) bus spaudžiami iš abiejų pusių.
LPK prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, jog pandemijos metu buvo kalbama apie gamybos sugrąžinimą, tačiau farmacija liko Azijoje, mikroschemos – Taivane ir Pietų Korėjoje, o tekstilė – Vietname.
„Pamokos neišmoktos. O rizika – dabar didesnė nei 2020 m.
O kaip savo verslą žada gelbėti Lietuva? Neabejotina: tokiomis sąlygomis įvedamas papildomas apmokestinimas verslui – didžiulė klaida“, – teigė V.Janulevičius.
Jo teigimu, Lietuvos eksportas į JAV šiuo metu nėra apsaugotas, o Lietuvos pramonė yra integruota į ES tiekimo grandines, kurias gali užtvindyti trečiųjų šalių produkcija. Tad ketinimai tokiu metu didinti verslo apmokestinimą, LPK prezidento manymu, prieštarauja tiek sveikam protui, tiek ekonomikos logikai, mat vidaus politika tokiomis aplinkybėmis turi būti stabili ir orientuota į konkurencingumo stiprinimą.
„Ką reikėtų mums visiems daryti? Panika – blogas patarėjas, bet nereaguoti nebegalime“, – tiesiai šviesiai sakė LPK prezidentas.
Pastarojo manymu, ES turėtų reaguoti vieningai, imtis apsauginių priemonių ir ginti pramonę, o Lietuva – stabdyti mokestines grėsmes verslui, palaikyti gerą investicinį klimatą.
„Jeigu šiandien nesaugosime savo pramonės, rytoj gali būti per vėlu“, – pridūrė V.Janulevičius.