„Kinija su savo pertekline gamyba yra didžioji pasaulio problema, nes subsidijuojama gamybos plėtra tam, kad būtų uždominuotos užsienio rinkos. (…) Žinoma, kad (Kinija – ELTA) bandys patekti į ES rinką, žinoma, kad mūsų verslininkų nuogąstavimai yra pagrįsti“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo ministras.
K. Budrio teigimu, Europos Komisija (EK) stebės importo pokyčius – tam esą jau sudaryta darbo grupė, numatyti stebimi parametrai atskirose prekių grupėse, tad, išaugus prekių iš Kinijos srautams, bus įjungti prevencijos mechanizmai, ar tai yra natūralūs rinkos bangavimai, ar tikslingas eksporto perorientavimas.
„Į ką gali ES atsakyti tiek muitais, tiek specialiais tyrimais, galų gale, ir baudomis tiems eksportuotojams iš Kinijos. (…) Žinoma, yra pasirengimas ir iš valstybių narių, tai čia ir mūsų atsakomybė lygiai taip stebėti atskirus sektorius ir indikuoti EK, jeigu mes matome tam tikras anomalijas“, – pridūrė K. Budrys.
Ministro teigimu, bendrai JAV muitų poveikis pasieks 380 mlrd. eurų visos ES prekybos apimties.
Lietuvos diplomatijos vadovas kartojo, kad, nors ES yra pasiruošusi įvesti atsakomąsias priemones, bendrija visų pirma suinteresuota laisva prekyba ir derybomis su JAV, nes muitai kelia žalą pasaulio ekonomikai, didina kainas vartotojams.
„Lietuvos pozicija yra tokia, kad tos (atsakomosios – ELTA) priemonės turi būti numatytos ir pasiruoštos, tačiau, jas turint omeny, parodant JAV pusei, kad mes jas galime pritaikyti, siekiama derybų keliu vis dėlto muitus susimažinti“, – pažymėjo K. Budrys.
JAV praėjusią savaitę paskelbė apie 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš ES – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių, jie įsigaliojo trečiadienį.
Prezidento teigimu, pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.
Praėjusį ketvirtadienį taip pat įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams.
Siekiant padėti į JAV eksportuojantiems Lietuvos verslams, Užsienio reikalų ministerija (URM) paleido konsultacijoms skirtą karštąją liniją, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) – pirmąjį 20 mln. eurų vertės pagalbos paketą naujų rinkų paieškai ir eksporto diversifikacijai.