Ji sakė, kad centrinis bankas analizuoja pasekmes, tačiau teigė, kad techninė biudžeto taisyklė išlygins pasekmes biudžetui.
Pirmadienį „Brent“ ir „WTI“ smuko atitinkamai 14 proc. ir 15 proc. po to, kai D.Trumpas balandžio 2 d. paskelbė „abipusius tarifus“ visam importui.
„Jūs esate visiškai teisus, kad pagrindinis įtakos kanalas gali būti per naftos kainų pokyčius, konkrečiai – naftos kainų mažėjimą“, – Rusijos žemųjų parlamento rūmų narių žodžius citavo Nabiullina.
Bandymas susitarti dėl prekybos D. Trumpui kelia tik juoką: kalboje atvirai šaipėsi iš šalių ketinimų
„Jei tokie tarifų karai ir mes matome tarifų karų eskalavimą, tęsis, tai paprastai veda į pasaulinės prekybos, pasaulio ekonomikos ir galbūt net mūsų energetikos išteklių paklausos nuosmukį“, – sakė ji.
Centrinis bankas praėjusią savaitę pareiškė, kad JAV tarifų padidinimas gali sulėtinti pasaulio ekonomikos augimą ir paskatinti infliaciją, o naftos kainos kelerius metus gali būti mažesnės nei prognozuota dėl sumažėjusios pasaulinės paklausos.
Susiję straipsniai
Centrinis bankas prognozuoja, kad vidutinė naftos kaina 2025 m. sieks 65 dolerių už barelį, o 2026 m. – 60 dolerių už barelį. Centrinis bankas savo prognozes peržiūrės kitame valdybos posėdyje, kuris vyks balandžio 25 d.
Gali didėti priklausomybė nuo Kinijos
Portalas „The new voice of Ukraine“ taip pat praneša, jog nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Rusija kol kas yra pasaulinio prekybos karo, kurį išprovokavo Baltųjų rūmų tarifai, nuošalyje, tačiau, kaip teigia ekonomistas ir CEPA bendradarbis Aleksandras Koliandras, Kremlius neliks nepažeistas.
Trumpo administracija pareiškė, kad Rusijai muitai netaikomi, nes oficiali prekyba tarp dviejų šalių visiškai išnyko dėl Vakarų sankcijų, įvestų po plataus masto invazijos į Ukrainą.
Bet tai nėra visiškai tikslu. 2024 metais Rusija vis dar eksportavo į JAV prekių už 3,27 mlrd. dolerių, o JAV į Rusiją išsiuntė produkcijos už 526 mln. Apimtys, vertinant pagal pasaulinius standartus, yra mažos, tačiau didesnės nei prekyba su kai kuriomis šalimis, kurioms buvo taikomi dideli tarifai – pavyzdžiui, Lesotas kasmet į JAV eksportuoja apie 2 mlrd. dolerių vertės prekių ir dabar jam taikomas 50 proc.
Pagal dabartinę JAV prekybos tarifų apskaičiavimo formulę Rusija turėjo susidurti su 40 proc. tarifu, remiantis 2024 m. duomenimis. Tačiau, jei būtų panaudoti 2021 m. prekybos lygiai – prieš karą, Rusija būtų patektų į 10 proc. tarifų stulpelį, atsižvelgiant į labiau subalansuotą dvišalę prekybą.
Kai kurie stebėtojai spėja, kad išimtis gali būti taktinis Vašingtono žingsnis siekiant išlaikyti svertą taikos diskusijose su Maskva. Tačiau prekybos skaičiai yra per maži, kad suteiktų JAV realią įtaką, ypač kol galioja finansinės sankcijos.
Vis dėlto Rusijos rinkos pokyčius pastebėjo – po tarifų paskelbimo balandžio 2 d., Maskvos birža per ateinančias keturias dienas nukrito 8 proc., ir nors šis kritimas nėra didelis, jei lyginsime su kitais pasauliniais indeksais, tačiau vis tiek reikšmingas, nes Rusija net nebuvo įtraukta į sankcijų sąrašą.
Tikėtina, kad iš tikrųjų Rusijos ekonomiką paveiks platesnis užsitęsusio pasaulinio prekybos karo poveikis, ypač jei augimas sulėtės tokiose rinkose kaip Kinija.
Didžiausia rizika yra nafta. Sumažėjusi paklausa, susieta su pasauliniu lėtėjimu, sumažintų ir „Brent“ rūšies naftos kainas – ši balandžio 6 d. siekė mažiau nei 63 dolerių už barelį – bei „Urals“ naftos kainas, kurios nukrito iki 53 dolerių, o tai yra gerokai mažiau nei už 60 dolerių už barelį kainą, kokia įtrauktą į Kremliaus 2025 m. biudžetą. „Goldman Sachs“ neseniai sumažino savo 2026 metų naftos prognozę iki 58 dolerių.
Krintant pajamoms iš naftos ir stiprėjant rublio prekybai, Rusijos fiskalinis deficitas gali dar padidėti. Kad padengtų atotrūkį, Maskvai gali prireikti daugiau skolintis, o tai sudėtinga, nes palūkanų normos išlieka aukštos, kad sulaikytų infliaciją.
Ir tai ne vienintelis iššūkis. Dėl trapesnės pasaulinės prekybos sistemos Rusijai sunkiau nukreipti naftos ir dujų eksportą į Europą arba užtikrinti geresnius sandorius Azijoje.
„Prekybos karas susilpnina Rusijos pozicijas energetikos rinkose“, – sakė „Bloomberg“ vadovas Aleksandras Isakovas.
Tuo pačiu metu gali dar labiau didėti Maskvos priklausomybė nuo Kinijos. Mažėjant Pekino eksportui į JAV ir silpstant juaniui, Rusija gali tapti ir kiniškų prekių dempingo aikštele, ir jaunesniąja nesubalansuotų santykių partnere.
Rusija galbūt išvengė muitų – kol kas. Tačiau jų sukeltas pasaulinis ekonominis priešpriešinis vėjas greičiausiai stipriai smogs Kremliui, dar labiau padidindamas jo karo Ukrainoje įtampą.
Parengta pagal „Reuters“ ir „The new voice of Ukraine“ info.