Didžiausiai Europos ekonomikai – Vokietijai – išgyvenant recesiją ir silpnėjant visos ES tarptautiniam konkurencingumui, atitinkamai keičiasi ir Lietuvos ekonomikos tendencijos, o per tai – ir darbo rinkos dinamika, rašoma „Amston“ pranešime žiniasklaidai.
Dėl šios priežasties iki šiol Lietuvos darbo rinkoje buvęs juntamas ženklus darbuotojų poreikis gamybos ir pramonės sektoriuose gali kiek sulėtėti.
„Vokietijai patiriant ekonominių sunkumų, stipriai veikiamos ir gamybos bei pramonės sritys Lietuvoje. Jos nuo didžiausios Europos ekonomikos stipriai priklausomos, nes dažnu atveju yra tiekėjos Vokietijos kompanijoms. Pastarosioms silpnėjant, gali mažėti ir užsakymų kiekis Lietuvai, o su tuo – ir poreikis šios srities darbuotojams. Nuo tokių užsakymų stipriai priklausančiose įmonėse galime išgirsti net ir apie masinius atleidimus“, – sako H.Bivainienė.
Specialistė prideda, kad dėl ekonominių sunkumų Vokietijoje kartu gali išaugti lietuvių reemigracija atgal į Lietuvą, didinanti talentų pasiūlą mūsų šalyje. Tai gamybos ir pramonės sektoriuose gali paskatinti atlyginimų stabilizaciją, nes darbdaviai turės iš ko rinktis, o dėl talentų gerokai rečiau reikės kovoti su iki šiol geriausius nuviliodavusiomis Vokietijos ir kitų šalių įmonėmis.
„Nepaisant šių ženklų, kol kas rinkoje vis dar jaučiamas šių sričių talentų stygius, ypač dabar, kai į Lietuvą paskui Vokietijos brigadą ateina verslai iš Vokietijos. Darbdaviai tokioje situacijoje atsisuka į universitetus, kur inžinerinės krypties studijas besirenkančių skaičius auga, tačiau nepakankamai. Be to, jas pasirinkę ir baigę dažnai išvyksta dirbti į užsienį, nes kai kurios pramonės šakos Lietuvoje nėra pakankamai gerai išvystytos, o gamybos ar inžinerijos pozicijos užsienio kompanijose dažnai yra geriau apmokamos“, – aiškina H.Bivainienė.
Išaugo finansų ir pardavimų pozicijų svarba
Ekonominių sunkumų paskatinta verslo koncentracija į efektyvumą bei finansinių srautų užtikrinimą lemia išaugusį poreikį finansų ir pardavimų pozicijoms. Šiandieninėje rinkoje įmonės rečiau kuria ir inovuoja, bet daugiau dėmesio skiria finansiniam stabilumui, kurį ir padeda užtikrinti finansų ir pardavimų specialistai.
„Pastaraisiais metais ypač suaktyvėjęs poreikis finansų analitikams, patyrusiems buhalteriams ir finansų vadovams, taip pat – pardavimų vadybininkams ir komercijos direktoriams“, – vardija H.Bivainienė.
Jos teigimu, pardavimų specialistų paklausos ateityje stipriai nemažins net ir tobulėjančios technologijos, lemiančios atleidimus kitose pozicijose, nes šioje specialybėje ypač svarbios minkštosios kompetencijos.
„Įmonės aktyviai investuoja į pokalbių robotus, o užsienyje dirbtinis intelektas klientus konsultuoja jau net ir gyvuose pokalbiuose. Vis tik technologija gali matematiškai paskaičiuoti geriausius pasiūlymus, bet klientams svarbus žmogiškasis ryšys – empatija, konteksto suvokimas, nuoširdus bendravimas. Šių savybių technologijai trūks dar labai ilgai“, – pasakoja specialistė.
Technologijos kuria naujas specialybes
Dirbtiniam intelektui ir kitoms technologijoms tobulėjant, populiarėja esamos ir kuriasi naujos su šia technologija susijusios pozicijos. Verslai aktyviai investuoja į dirbtinio intelekto sprendimus, tad ieško juos kurti ir prižiūrėti galinčių specialistų.
„Pastebime, jog auga automatizacijos, mašininio mokymosi ekspertų poreikis. Visuomet aktualūs išlieka programinės įrangos (angl. back–end) kūrėjai. Stiprėjant dirbtiniam intelektui, kuriasi ir naujos specialybės, pavyzdžiui, bendravimo su dirbtiniu intelektu inžinieriai (angl. Prompt Engineer), dirbtinio intelekto treneriai (angl. AI trainers) ar dirbtinio intelekto etikos sargybiniai (angl. AI Ethics Officer).
Tiesa, tokių specialybių kūrimosi Lietuvoje tempas ir mastas nėra toks kaip didžiosiose užsienio kompanijose, nes verslų veiklos apimtys dirbtinio intelekto srityje čia gerokai mažesnės“, – sako H.Bivainienė.
„World Economic Forum“ duomenimis, iki 2030 m. labiausiai augančių pozicijų poreikio sąrašo 3 vietoje įvardijami programuotojai. Tad, nors verslo poreikis tokiems specialistams šiuo metu kiek nuosaikesnis, prognozės rodo, jog jis ne tik atsistatys, bet ir augs.
„Svarbu pasakyti, kad rinkoje matome įdomią tendenciją, kad iš IT specialistų tikimasi plataus žinių bagažo. Tikimasi ne specializacijos, bet kompleksinių kompetencijų, domėjimosi naujausiomis technologijomis, nepriklausant nuo prieš tai įgytos patirties“, – pasakoja H.Bivainienė.
Tobulėjant technologijoms, auga ir dėmesys kibernetiniam saugumui. Tai lemia ne tik besikeičiantys verslo poreikiai, bet ir su technologijomis bei duomenų apsauga susijęs teisinis reguliavimas. Įmonės privalo užtikrinti savo klientų privatumą ir duomenų saugumą, būti atsparios kibernetinėms atakoms.
„Verslai ypač aktyviai ieško kibernetinio saugumo specialistų ir vadovų, tokie žmonės dabar jau net kviečiami ir į įmonių valdybas. Darbdavius taip pat domina įprastų sričių specialistai, turintys kibernetinio saugumo specializaciją – teisininkai, programuotojai, pardavėjai“, – patikslina H.Bivainienė.
Populiarėja atsinaujinanti energetika
Visame pasaulyje auga atsinaujinančios energetikos svarba, tačiau Lietuvoje ji ypač aktuali dėl šalies strateginės veiklos – Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės, čia aktyviai investuojama į atsinaujinančią energiją, valstybės skatinamas tą darantis verslas. Būtent todėl auga ir atitinkamos srities specialistų poreikis.
H.Bivainienės teigimu, nepriklausomai nuo šalies politikos šiuo klausimu, kandidatai atsinaujinančia energetika taip pat aktyviai domisi.
„Susidomėjimas šios srities pozicijomis išaugęs ne tik dėl šios srities potencialo, bet ir profesinio išsipildymo siekio – darbą tvariose, atsakingose, moderniose ir pasaulį keičiančiose organizacijose darbuotojai laiko privalumu. Tai dar labiau juntama į darbo rinką žengiant Z kartos atstovams, kuriems prasmė, tvarumas ir socialinė atsakomybė yra vienos svarbiausių profesinių vertybių“, – aiškina H.Bivainienė.