„Jungtinės Amerikos Valstijos veikia kaip saugus užutėkis, kalbant apie JAV valdžios vertybinius popierius. Doleris taip pat yra rezervinė valiuta, kuri irgi yra savotiškas stabilumo garantas ir pasaulyje pasitikėjimas ta valiuta duoda labai didelę naudą JAV. Dabar matome, kad to stabilumo neberasta“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo ekonomistė.
„Matyt, yra tik laiko klausimas, kol pasaulis pradės kvestionuoti, ar tikrai tai yra rezervinės valiutos šalis, ar tikrai JAV vertybiniai popieriai yra tokie saugūs, kaip mes įpratę juos laikyti. Iš tikrųjų tai yra paradigmų griūtis, jeigu taip vystysis viskas toliau“, – pažymėjo I.Genytė-Pikčienė.
Trečiadienį D.Trumpas pranešė trims mėnesiams atidedantis anksčiau paskelbtų visuotinių muitų įsigaliojimą ir paliekantis galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją – šiai anksčiau iki 84 proc. pakelti muitai didinami iki 125 proc.
Susiję straipsniai
Baltieji rūmai vėliau teigė, jog tai nuo pat pradžių buvo JAV prezidento strategija, skatinanti šalis derėtis.
Visgi, anot I.Genytės-Pikčienės, tokie sprendimai daro žalą JAV įvaizdžiui pasaulio finansų rinkose – esą prie to prisideda šalies „žaidimas“ pamatiniais demokratijos principais, teismine ir valdžių atsvaros sistema.
„Ar tikrai tai yra derybos? Iš tikrųjų tai labiau panašu į teroristinį aktą, atitinkamai labai sunku derėtis su tokia pozicija, kuri šokdina visą pasaulį, kuri finansų rinkas šokdina, (…) kelia didžiulį neapibrėžtumą. Nes nežinia, ar pats JAV prezidentas suvokia, kokią žalą gali padaryti toks neapibrėžtumas, kurį jis spinduliuoja“, – kalbėjo ekonomistė.
Tuo metu Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pabrėžė, jog Bendrija nuo pat pradžių ėjo derybų su JAV keliu – gera startinė pozicija, jo teigimu, yra EK pirmininkės Ursulos von der Leyen siūlymas taikyti abipusius nulinius muitus automobilių, pramoninių prekių srityje.
„Mūsų nuostata visuomet nuo pat pradžių buvo ieškoti sprendimų ir reaguoti, tik jeigu tikrai būtina tai daryti. Bet bendras tikslas, kad ir toliau galėtume sėkmingai funkcionuoti pasaulinėje prekybos sistemoje. (…) Aišku, kad (derybos – ELTA) yra numeris vienas mūsų pasirinkimas, kad sutartume, kad rastume sprendimus“, – LRT radijui teigė M.Vaščega.
Praėjusią savaitę JAV paskelbė apie planuojamus 20 proc. visam importui iš Europos Sąjungos, 34 proc. – importui iš Kinijos, taip pat kitoms valstybėms.
Kinija, iškart pritaikiusi atsakomąsias priemones, pasak JAV prezidento, parodė „nepagarbą pasaulio rinkai“.
Praėjusį ketvirtadienį taip pat jau įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams.