Balandžio 7–13 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 35 proc. nuo 108 eurų / MWh iki 71 euro / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 65 eurus / MWh, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
„Praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje buvo saulėta ir vėjuota, o 10 valandą visa vietos gamyba šalyje pasiekė rekordinę 2365 MW galią. Suvartojimas šalyje tą valandą siekė apie 1600 MW. Perteklius buvo eksportuojamas į Latviją, Lenkiją ir net Švediją, iš kurios elektra į Lietuvą įprastai importuojama.
Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia neseniai perkopė 4 GW ir sparčiai auga toliau. Todėl gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje toliau sparčiai augs. Šeštadienį dėl mažo suvartojimo ir perteklinės generacijos Lietuvoje fiksuotos neigiamos kainos – vidurdienį jos nukrito iki -18 eurų / MWh. Tai rodo, kad mūsų rinkoje yra puikios galimybės vystytis lankstiems vartojimo ir gamybos pajėgumams, ypač kaupimo įrenginiams“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 9 proc. nuo 208 GWh iki 226 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 97 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 218 GWh elektros energijos, tai 5 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 209 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba išaugo 4 proc. nuo 91 GWh iki 94 GWh. Šiluminių jėgainių, prijungtų prie perdavimo tinklo, gamyba augo 17 proc. nuo 49 GWh iki 57 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 8 proc. nuo 15 GWh iki 13 GWh. Saulės elektrinių generacija išliko tokia pati, kaip ir prieš savaitę – 41 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 43 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 26 proc., saulės elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 12 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 50 proc. nuo 61 GWh iki 92 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 91 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 2 proc. iš Latvijos, o likę 8 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 47 proc. nuo 42 GWh iki 62 GWh. 64 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 28 proc. į Lenkiją, o likę 8 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 59 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi.