„Yra mechanizmai ir būdai, kaip tokiu atveju būtų galima tęsti projektą. Bet dabartinis tikslas yra atnaujinti konkursą ir pritraukti kuo daugiau dalyvių. Jei konkursas dėl kažkokių priežasčių neįvyks, yra paruošti kiti būdai, kurie atitinka ES teisę, valstybės pagalbos taisyklės ir kiti momentai“, – „Žinių radijui“ teigė Ž.Vaičiūnas.
Kaip aiškina ministras, diskusijos su Europos Komisija (EK) parodė, kad praeitos Vyriausybės ir Seimo įteisintas leidimas konkurse dalyvauti tik vienai įmonei ateityje būtų sukėlęs teisinių problemų.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įtraukėme antrojo dalyvio nuostatą, yra tai, jog turėjome konsultaciją su EK. Akivaizdu, kad vieno dalyvio konkursas neatitiko Lietuvos ir EK suderintos pagalbos nuostatų. Tai net įvykus konkursui ir esant net vienam dalyviui ir esant bet kokiam skundui, būtume turėję didelių problemų“, – komentavo ministras.
Prakalbo apie vėjo parkų jūroje įgyvendinimą: atvertų ne vieną galimybę
Pasak Ž.Vaičiūno, šiuo metu jau kalbamasi su galimais vystytojais ir tikimasi, kad iki 2025 m. galo jau bus aišku, kas laimėjo konkursą.
Ketvirtadienį, balandžio 17 d., Seimui planuojama pateikti atnaujintas 700 MW jūros vėjo parko konkurso sąlygas.
Šiuo projektu siūloma keisti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintą sąlygą, kad konkursą laimėti galėtų ir vienintelis jo dalyvis – naujomis sąlygomis turėtų dalyvauti bent du vystytojai.
Tad atsisakyta ankstesnių planų siūlyti leisti laimėti ir vieninteliam konkurso dalyviui, tačiau suteikiant Vyriausybei teisę derėtis dėl mažesnės sandorio kainos arba skatinamo gamybos kiekio.
Susiję straipsniai
Toliau liekama prie siūlymo pakeisti sąlygą, kuria persiuntimo pirmumo teisė jūrinio vėjo elektrai teikiama prieš sausumos vėją ar saulės jėgaines – sudaromos vienodos sąlygos visų rūšių atsinaujinančiai energijai.
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas mano, kad Valstybės kontrolės pirmojo jūros vėjo parko projekto auditas būtų perteklinis. Vyriausybės nario teigimu, darniam darbui užtikrinti turėtų pakakti projekto vystytojos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ suburtos specialios darbo grupės ir Finansų ministerijos priežiūros.
„Šioje vietoje reikia suprasti, kad projekto prielaidos turbūt buvo vienokios, tačiau jos nebuvo realizuotos, tad natūralu, kad projektui reikia stipresnės priežiūros“, – „Žinių radijui“ sakė Ž.Vaičiūnas.
Praėjusią savaitę, kylant rizikoms, kad „Ignitis“ vystomas 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje projektas gali vėluoti, įmonės stebėtojų taryba sudarė darbo grupę skirtą projekto vystymui vertinti. Pasak energetikos ministro, tai daro ir Finansų ministerija.
Jo manymu, papildomas Valstybės kontrolės auditas jau būtų perteklinis, o darniai „Curonian Nord“ vadinamo projekto vystymo priežiūrai turėtų pakakti Vyriausybės indėlio.
„Esminis klausimas yra formatas. Sveikintina, kad pati įmonė stiprina projekto priežiūrą, tai daro ir Finansų ministerija. Papildomi auditai kartais gali būti ir pertekliniai. Manau, kad Vyriausybės lygmens priežiūros turėtų tam pakakti“, – teigė Ž.Vaičiūnas.
Pasak Energetikos ministerijos vadovo, pirmojo vėjo parko ateitį nulems ne tik tai, kaip bus prižiūrimas jo vystymas, bet ir tai, kokia išvis bus paklausa jo gaminamai energijai.
„Šio projekto likimas nepriklauso ne vien nuo stipresnės priežiūros, bet ir nuo bendros situacijos rinkoje – ar bus klientų, kurie pirktų energiją, gaminamą tokiame parke“, – teigė ministras.
„Šie projektai nebuvo aiškiai išdiskutuoti. Dabar dėl to kyla tam tikrų nuogąstavimų ir noras stiprinti šio projekto priežiūrą. Mes, ministerijoje ir Vyriausybėje, fokusuojamės ir esame susitelkę į konkurso sąlygų parengimą ir tinkamą investuotojų bei vystytojų pritraukimą antrajam projekto etapui – konkursui“, – prioritetą išskyrė Ž.Vaičiūnas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį, balandžio 16 d., nusprendė inicijuoti „Ignitis“ vystomo pirmojo jūros vėjo parko projekto auditą, taip pat pasiūlyti Vyriausybei prižiūrėti projekto įgyvendinimą. Kaip skelbiama, valstybės kontrolierius norima įpareigoti ypatingą dėmesį skirti projektui skirtų lėšų naudojimo pagrįstumui, įvertinti rizikų padalijimą.
„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai: 2 Finansų ministerijai atstovaujantys ir 5 nepriklausomi nariai.
Stebėtojų tarybą ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, kylant klausimams dėl pirmo jūros vėjo parko projekto vėlavimo, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė surinkti duomenis, ar šio strateginio objekto vystymo procese yra poreikis ginti viešąjį interesą.
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ tapo su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Pernai paskelbtas antro 700 MW jūros vėjo parko konkursas šiuo metu sustabdytas, Vyriausybė šią savaitę patvirtinto atnaujintas jo sąlygas. Tikimasi, kad aukciono procedūros bus atnaujintos artimiausiais mėnesiais ir, pritarus Seimui, užbaigtos iki metų pabaigos.
Ministerijai priklauso 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.