Projekte siūloma pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), tai yra iki maždaug 76 000 eurų per metus, būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (apie 76 000 –127 000 eurų per metus) – 25 proc. tarifas; pajamoms nuo 60 iki 120 VDU (apie 127 000 – 254 000 eurų per metus) – 32 proc. tarifas. 36 proc. tarifas būtų taikomas tiems, kurių metinės pajamos viršija 120 VDU – daugiau nei 254 000 eurų per metus.
Numatoma, kad šie tarifai būtų taikomi visoms pajamoms (išskyrus dividendus), o valstybės biudžetui tai atneštų papildomus 257,5 mln. eurų per metus.
Tačiau šiuos planus kritiškai vertina verslo bendruomenė – ypač tie, kurie dirba su aukštos kvalifikacijos specialistais, konkuruoja dėl talentų tarptautinėje rinkoje ir kuria globalius sprendimus.
Susiję straipsniai
„Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo konkrečiu pavyzdžiu, kuris atskleidžia, kokių padarinių gali turėti neadekvati progresinė mokesčių sistema.
Pasak G.Žiemelio, „Avia Solutions Group“ svarstė investuoti į aviacijos sektoriaus įmonę Slovėnijoje – šalyje, kuri daugeliu aspektų panaši į Lietuvą: 2,1 mln. gyventojų, maža imigracija (vos apie 5 proc.), santykinai pažangi infrastruktūra.
Tačiau po detalaus vertinimo investicijos atsisakyta. Pagrindinė priežastis – nepatraukli ir progresyviai struktūruota mokesčių sistema, kuri labiausiai smogia daugiau uždirbančiai vidurinei klasei.
„Esmė – progresiniai mokesčiai daugiau uždirbančiai vidutinei klasei žudo bet kokį pridėtinės vertės verslą“, – teigia G.Žiemelis.
Jis pateikė skaičius iš savo verslo sektoriaus: Lietuvoje gamybos darbuotojų mediana siekia apie 4500 eurų, o vadovaujančių darbuotojų – apie 9000 eurų. Slovėnijoje, vien dėl progresinio gyventojų pajamų mokesčio, tokio darbuotojo darbo vieta įmonei kainuotų 2000–4000 eurų daugiau.
Situacija tampa dar aiškesnė pažvelgus į G.Žiemelio pateikiamą realaus atlyginimo pavyzdį Slovėnijoje. Ten jei darbuotojo bruto atlyginimas siekia 35 000 eurų, po visų privalomų mokesčių į rankas jam lieka tik 15 053,89 euro. Tuo tarpu darbdavio bendros išlaidos – net 40 635 eurų, įskaitant socialinius mokesčius ir kitus įsipareigojimus. Kitaip tariant, darbuotojas realiai gauna mažiau nei pusę to, ką sumoka darbdavys. Tokia disproporcija ne tik atgraso verslus nuo plėtros, bet ir tampa vienu svarbiausių talentų nutekėjimo priežasčių.
„Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko teigimu, dėl to Slovėnija pagal sąlygas verslui yra nepatraukliausia šalis Europoje ir ten akivaizdžiai matomi tokios politikos padariniai: „22 val. Liublianoje rasite tik vieną kitą veikiantį restoraną, nes nėra mokios pirkėjų klasės. Daug aukštas pajamas gaunančių specialistų paliko šalį“.
Emigracijos banga nebuvo kompensuota imigracija, o ekonominis gyvybingumas mažėja. Rezultatas – stagnuojanti vidaus rinka, nykstanti vartotojų bazė ir vis prastėjantis investicinės aplinkos vertinimas.
Finansų ministerijai pateikus mokesčių pakeitimo projektą, į jį neigiamai vienbalsiai reagavo ir kiti Lietuvos verslo atstovai, akcentuodami, kad siūlomi tarifų keitimai sumažins valstybės konkurencingumą, kenks vidurinei klasei ir atbaidys investuotojus.