„Būtent sėkminga 2024-ųjų veikla mums leidžia į biudžetą pervesti rekordinę, 130 mln. eurų įmoką“, – antradienį žurnalistams sakė G.Šimkus.
Jo teigimu, teigiamas sąlygas kūrė sėkminga finansinio turto valdymo veikla, leidusi pasiekti gerų investicinių rezultatų, sukaupti banko rezervai, padedantys kompensuoti galimas rizikas.
„Sukaupdamas tinkamus rezervus ilgesniu laikotarpiu, gali užsitikrinti galimybę didinti valdomą finansinį, investicinį turtą, o tai įgalina daugiau uždirbti paties pelno, nes gali prisiimti didesnes rizikas, kurios, beje, tampa labai aktualios žvelgiant į ateitį, kad ir į artimą ateitį ir matant neapibrėžtumą pasaulio ekonomikoje“, – tikino G.Šimkus.
Seimas šį mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, kurios leis visą 14 mln. eurų viršijančią LB pelno įmokos dalį pervesti į Valstybės gynybos fondą. Banko teigimu, jei įstatymas nebūtų pakeistas, už praėjusius metus bankas būtų galėjęs pervesti ne didesnę nei 39 mln. eurų dydžio įmoką.
Prie krašto apsaugos finansavimo LB prisideda ir netiesiogiai, mokėdamas palūkanas Finansų ministerijai už jos centriniame banke laikomas lėšas.
„Pernai sumokėtų palūkanų suma už šiuos likučius buvo 160 mln. eurų – 45 proc. daugiau nei 2023 metais“, – pažymėjo G.Šimkus.
Praėjusių metų centrinio banko pelnas – rekordinis
Galutiniais duomenimis, centrinis bankas 2024-aisiais iš viso uždirbo 143,74 mln. eurų grynojo pelno.
Anot G.Šimkaus, tai yra 6,1 karto didesnis pelnas nei 2023-iaisiais ir didžiausias per paskutinius 15 metų.
Centrinio banko vadovo teigimu, pernai LB buvo vienas iš nedaugelio Eurosistemai priklausančių bankų, sugebėjęs Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politiką įgyvendinti nepatirdamas finansinių nuostolių.
„Dėl sąlyginai nedidelių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių apimčių – pati skola buvo pakankamai nedidelė, todėl ir įsigyti galėjo jų mažiau, o šių vertybinių popierių palūkanų normos yra didesnės nei dalies kitų euro zonos šalių vertybinių popierių, todėl tai leido (LB – ELTA) subalansuoti veiklą“, – akcentavo G.Šimkus.
Visgi, kaip pabrėžė jis, pagrindinis LB veiklos tikslas yra ne pelnas, tačiau kainų stabilumas – o, siekdami šį tikslą įgyvendinti, centriniai bankai visose pasaulio šalyse patiria nuostolių.
„Pasaulyje šiuo metu yra daug ekonominio, politinio netikrumo, neapibrėžtumai dėl prekybos tarifų, akivaizdūs globalios prekybos pasikeitimai, kiti veiksniai taip pat turės įtakos įvairių centrinių bankų vykdomai politikai, finansinio turto investavimo rezultatams“, – teigė G.Šimkus.
Anot jo, vertinant tiek Jungtinių Valstijų planus įvesti pasaulinius muitų tarifus, tiek bendrą situaciją rinkose, 2025-ųjų LB finansiniams rezultatams numatoma daugiau neigiamų rizikų nei optimistinių ženklų.