Finansų ministerijos parengtus Valstybės skolos įstatymo pakeitimus Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje.
Nors sprendimus dėl valstybės garantijų priima Seimas, Vyriausybei siūloma leisti jas teikti tada, kai paskolos lėšas ketinama investuoti į Lietuvos gynybos pramonės projektus ir tokiu atveju neriboti garantijos dydžio.
„Tokiu būdu sudaroma galimybė greičiau atliepti pastaraisiais metais ypač padidėjusį neatidėliotinų priemonių finansavimo poreikį Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti“, – teigia ministerija.
Siekiant pritraukti papildomų investicijų į šalies viduje vystomą saugumo pramonę, siūloma, kad valstybės garantijos būtų teikiamos ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių.
Suteikti valstybės garantiją didesnei nei 100 mln. eurų dydžio paskolai, kaip anksčiau didesnei nei 12 mln. eurų, priimtų Seimas, o mažesnei – Vyriausybė, tačiau reikėtų neviršyti biudžete nustatyto limito.
Anot ministerijos, Seimo sprendimu sudaromų sandorių su valstybės garantijomis sumą reikia didinti, per pastaruosius dešimtmečius išaugus Lietuvos institucijų pajamoms ir kitiems finansų dydžiams.
Skaičiuojama, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektų pajamos nuo 1996 iki 2024 metų išaugo daugiau kaip 9 kartus (atitinkamai nuo 2,24 iki 20,57 mlrd. eurų).
Tuo pačiu laikotarpiu Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skola išaugo nuo 1,35 iki 29,13 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) – nuo 9,77 iki 77,88 mlrd. eurų, o skolinimosi valstybės vardu poreikis – nuo 0,45 iki 5,5 mlrd. eurų.