D.Dundulis neslepia – praktiškumo dvasia jis buvo auklėjamas nuo pat vaikystės: kur nereikia, namuose turėdavo būti išjungta šviesa, o šiukšlių buvo stengiamasi išmesti kuo mažiau.
„Pirmiausia turime ne surūšiuoti šiukšles, o jų neturėti. Daugelis mąsto, kad rūšiuodami elgiamės tinkamai. Kategoriškai su tuo nesutinku – svarbiausia jų neturėti.
Taip, neturėti šiukšlių šiandien – neįmanomas uždavinys, bet jų turėti kur kas mažiau gali kiekvienas, jei tik pasistengs“, – įsitikinęs D.Dundulis.
Susiję straipsniai
Mažiau kenks gamtai
Neseniai buvo atnaujintas „Norfos“ parduotuvėms prekes vežančių sunkvežimių parkas – net pusė jų buvo pakeisti visiškai naujais. Visą automobilių parką sudaro net 80 sunkvežimių, kurie kasdien važinėja itin daug.
„Žinoma, nauji sunkvežimiai kur kas mažiau kenkia gamtai, sunaudoja mažiau degalų, į aplinką išmeta mažiau anglies dioksido, daugelis jų sistemų – modernesnės.
Atnaujinę sunkvežimių parką labiau saugome ir mažiau teršiame gamtą, sunaudojame mažiau degalų ir suteikiame kur kas geresnes darbo sąlygas vairuotojams“, – pabrėžė D.Dundulis ir pridūrė, kad senuosius sunkvežimius sėkmingai išpardavė.
Sunkvežimiams įsigyti buvo išleista apie 5 mln. eurų. Paklaustas, per kiek laiko atsipirks tokia nemaža investicija, verslininkas neslėpė, kad ne visos investicijos atsiperka.
„Privalome tai daryti. Tam tikros investicijos nėra skaičiuojamos pagal atsiperkamumo laiką, jos tiesiog būtinos. Jei nevešime prekių, neturėsime ir pardavimų“, – sakė jis.
Pasak D.Dundulio, vien tik sunkvežimiams įsigyti tokių didelių investicijų nereikėtų, bet kaina smarkiai šokteli tuomet, kai juose montuojami antstatai, o viduje – šaldytuvai.
Mėsai vežti – idealios sąlygos
„Dėl šaldytuvų ir keltuvų gerokai pakyla sunkvežimio kaina, faktiškai dukart.
Tie papildomi dalykai nėra iškart komplektuojami gamyklose, juos užsakome jau čia, vienoje Panevėžio įmonėje.
Mėsai išvežioti naudojame nestandartines puspriekabes – mūsų trumpesnės, kad lengviau privažiuotų prie mėsos prekėms skirtų rampų parduotuvėse.
Tad norėdami paruošti tokį paprastą pirkinį – sunkvežimį, skirtą produktams į „Norfos“ parduotuves išvežioti, jį įsigiję dar bendraujame su trimis rangovais čia, Lietuvoje“, – pasakojo verslininkas.
Šaldytuvais paverstuose vilkikuose, pasak D.Dundulio, galima ne tik vietoje, bet ir nuotoliniu būdu reguliuoti temperatūrą. O pats šaldytuvas veikia arba nuo atskiro variklio, arba naudoja elektros energiją.
Šviežia mėsa iš skerdyklos į „Norfos“ parduotuves pristatoma nuo skerdimo praėjus maždaug parai. Šviežumą, kuriuo itin didžiuojasi „Norfos“ pardavėjai, padeda užtikrinti ir sunkvežimiuose įmontuoti šaldytuvai.
„Priklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra parduotuvė, šviežios mėsos į ją pristatymas užtrunka nuo valandos iki kelių. Sunkvežimiuose produkcijai užtikrinamos idealios transportavimo sąlygos. Manau, kad šiais laikais kitaip net nebūtų įmanoma. Verta pažymėti, kad kai kurie parduotuvių tinklai to net nedaro, – puselėmis, kaip mes, kiaulių skerdieną pristato tik į didžiausias savo parduotuves, bet į mažesnes veža jau gamyklose išpjaustytą ir sufasuotą mėsą.
„Norfos“ parduotuves mėsa pasiekia puselėmis ir išpjaustoma jau jų cechuose. Mėsai kenkia bet koks sąlytis su aplinka, deguonimi, o reakcija pradeda vykti vos ją išpjausčius.
Tad mūsų šviežia mėsa tokį kontaktą su aplinka gauna tik prieš pat padedant ją į parduotuvės vitriną“, – „Lietuvos rytui“ sakė „Norfos“ parduotuvių įkūrėjas.
Utilizuoja perpus mažiau
Jau kurį laiką pirmadieniais nuo 17 val. „Norfos“ prekybos tinklas skelbia vaisių ir daržovių išpardavimą – tuo metu švieži vaisiai ir daržovės čia kainuoja perpus pigiau. Ar tokia strategija pasiteisino, jei atsigręšime į tvarumą – šių prekių grupės produktų utilizavimą?
„Čia aš buvau maloniai nustebintas. Tokius pirmadienių išpardavimus pirkėjams siūlome jau beveik metus, tad aiškiai matome, kad utilizuojamų vaisių ir daržovių kiekis gerokai sumažėjo. Taip, pirmadienio vakarą parduotuvėse šios lentynos būna tuščios, tačiau juk vaisiai ir daržovės genda kasdien, jie jau atvežti į parduotuvę gali būti neišvaizdūs, apgedę. Juk visi, kurie augina obuolius, žino – ir nuo medžio galime nusiskinti gesti pradėjusį vaisių. Todėl dalį jų vis tiek turime utilizuoti nelaukdami pirmadienių – tokių net nesiūlome pirkėjui.
Dabar per savaitę į biojėgainę utilizuoti priduodame apie 30 tonų vaisių ir daržovių. Anksčiau šis skaičius siekė nuo 50 iki 70 tonų per savaitę“, – skaičius vardijo D.Dundulis.
Grindis plaus robotai
Jau kelerius metus įdomūs bandymai vyksta ir didžiausiose sostinės „Norfos“ parduotuvėse – grindis čia plauna ne žmonės, o robotai. Šiuo metu prekybininkai yra išmėginę keturių skirtingų gamintojų siūlomų robotų privalumus ir trūkumus.
„Vieną gamintoją jau turime mintyje kaip labai neblogą – jis galėtų būti laimėtojas iš keturių testuotų. Tačiau savo prekę šiuo metu siūlo dar viena įmonė, tad nutarėme palaukti ir to penktojo varianto.
Kai ir jos robotas bus pademonstravęs savo gebėjimus, užsakinėsime juos visoms XXL ir „Hyper“ parduotuvėms. Pirmąjį robotą mes įdiegėme prieš kelerius metus.
Per tą laiką jų technologijos labai sparčiai tobulėjo. Tad laikas, kai pradėsime masinį tokių gaminių naudojimą, jau atėjo – tai nebėra žaisliukas, koks buvo iš pradžių“, – tvirtino D.Dundulis.
Siekis – daugkartinės pakuotės
Paklaustas, kokią ateities viziją dėl tvarumo didinimo jis turi, verslininkas ilgai nemąstė: jis vis dar nepaleidžia minties, kad vartotojas į parduotuvę turėtų ateiti su savo daugkartine pakuote, į kurią būtų dedama šviežia mėsa ar žuvis, ir medžiaginiais arba tinkliniais maišeliais sveriamiems vaisiams ir daržovėms.
„Jei norime ne tik garsiai kalbėti apie tai, kad gerbiame gamtą, bet ir ją gerbti iš tiesų, kitos išeities aš nematau. Mėsos, žuvies, kitoms greitai gendančioms prekėms prekybininkai sunaudoja galybę plastikinių pakuočių. Maišeliai, kurie buvo apmokestinti, čia tik ledkalnio viršūnė.
Taip, „Norfose“ pakuočių sunaudojama gerokai mažiau, nes didžioji dalis mūsų parduodamos mėsos ar žuvies yra sveriama ir dedama į lengvą maišelį, bet kitur matau itin daug plastikinių pakuočių. Visas supakuotas maistas galiausiai pas mus – žmoniją – grįžta šiukšlių kalnais.
Reikia apie tai galvoti, valdžia negali apsimesti, kad apmokestinusi lengvuosius maišelius reikalą išsprendė ir sutvarkė. Visiems tinklams čia sąlygos turi būti vienodos. Kas būtų, jei patys savo parduotuvėse imtumės tokios iniciatyvos?
Šiandien, deja, dėl tokių sprendimų prarastume pirkėją – sprendimai turi būti priimti visiems konkurencingai.
Tikiu, kad tokių žingsnių mus anksčiau ar vėliau privers imtis pats gyvenimas“, – kalbėjo verslininkas.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad, apmokestinus lengvuosius maišelius, jų naudojimas gerokai sumažėjo. Anksčiau „Norfos“ įkūrėjas matydavo, kaip žmonės, prisivynioję nemokamų maišelių, nešdavosi juos į namus, o dabar pastebi, jog jau dažnai pirkėjai maišelių visiškai neima arba į vieną deda ir skirtingų rūšių prekes, kad nereikėtų imti antro ar trečio.
„Maišelių apmokestinimas tikrai privertė pirkėjus susimąstyti. Žinoma, mes galime kalbėti apie tų plastiko pakuočių perdirbimą, bet visi puikiai suprantame, kad perdirbamos jos toli gražu ne visos – dalis keliauja ir į šiukšlynus. Tikėkimės, kad ateityje rasime tinkamų sprendimų ir čia“, – vylėsi pašnekovas.
Šiukšles presuoja dukart
„Norfos“ tinklo parduotuvėse, pasak D.Dundulio, yra sukurtos tokios sąlygos, kad kone visas šiukšles galima išrūšiuoti.
„Nerūšiuojame tik purvo nuo grindų, čekių, ko nors, ką galbūt darbuotojas atsinešė iš namų. O gamybines šiukšles išrūšiuojame beveik 100 proc. Viskas yra surenkama, supresuojama, suvežama, dar kartą perpresuojama ir pristatoma į perdirbimo įmones“, – pabrėžė jis.
Atskirai jau parduotuvėse presuojami plastikas ir popierius bei kartonas. Sandėlyje šios šiukšlės presuojamos dar kartą.
„Kodėl taip darome? Pirmiausia, kad iki pakrovimo sandėlyje šios pakuotės užimtų kuo mažiau vietos. Antra, greičiau pakrauname sunkvežimį – pakuočių yra mažiau nei kad jų suvežama iš parduotuvių. Trečia, taip galime pakrauti pilną sunkvežimį.
Kai šias pakuotes išveždavome tiesiai iš parduotuvių, tai, ką dabar išvežame vienu sunkvežimiu, veždavome dviem arba trimis. Taigi, jei jau kalbame apie taupymą, sutaupome ir transportavimo kaštų. Be to, mažomis pakuotėmis nepriima gamintojai – taip pritaikytos jų gamybos linijos“, – pasakojo verslininkas.
Elektrą taupo ir naktį
Panašios nuomonės kaip ir apie šiukšles D.Dundulis laikosi ir apie elektrą – siekiant praktiškumo jos reikia nenaudoti tada, kai nereikia.
„Žinoma, visiškai nenaudoti elektros negalime, tai neįmanoma. Tačiau nenaudojimo principas ir susiveda į du aspektus. Pirma, prietaisas turi būti tinkamo galingumo, bet naudojantis kuo mažiau elektros – į tai kreipiame itin daug dėmesio, perkame geriausius, efektyviausius.
Antra, turime nenaudoti elektros tada, kai jos mums nereikia, – ją turime išjungti. Žinoma, tai darome ne paspaudę mygtuką, o automatizuotai. Žmogus pats pas mus neišjunginėja nieko. Ir automobilių aikštelių apšvietimas, ir fasado apšvietimas įsijungia, kai lauke pasidaro tamsu arba kai uždaroma parduotuvė“, – pasakojo verslininkas.
Akylesni pirkėjai pastebėjo, kad parduotuvių reklamos taip pat dega tik valandą po uždarymo, o vėliau išjungiamos.
„Mūsų įsitikinimu, naktį naudoti elektrą ir netvaru, ir nepraktiška.
Abejotina ir nauda, kai naktį per valandą reklamą pamatys vos keli žmonės“, – sakė D.Dundulis ir pasidžiaugė, kad per kelerius metus „Norfos“ parduotuvėse elektros suvartojama bene perpus mažiau.
To priežastis – ne tik taupymas ten, kur elektros nereikia, bet ir parduotuvių renovavimas, senų, neekonomiškos sistemos parduotuvių uždarymas.