Tabakas atsiduoda ir ličiais, ir melionais

„Šita vienintelė, kurioje nesijaučia jokio pašalinio skonio ar kvapo. Tabako užuominų, aišku, nelabai galima pajusti, tačiau bent jau nebjauru“, – kone vieningai buvo nuspręsta trijų bičiulių kompanijoje, kuri išmėgino kelias Lietuvoje laisvai pardavinėjamas elektronines cigaretes.

Jos buvo įsigytos „Narvesen“ kioskuose ir „Circle K“ degalinėse. Visų mėgintų rūkalų importuotojai yra dvi pagrindinės šioje rinkoje veikiančios kompanijos – „Ecodumas“ ir „Hordus“ (valdanti „Royal Smoke“ prekės ženklą).

„Nežinau nieko, nesuprantu aš apie jas (elektronines cigaretes. – Red.)“, – paprašyta išrinkti prekę, kuri labiausiai primintų tabako skonį, sakė pardavėja.

Išsitraukusi iš po prekystalio dėžutę su šiais gaminiais ji pasiūlė rinktis patiems. „Matote, ant visų parašyta, kad čia tabakas. O kas iš tikro, tai net nenutuokiu. Vyrai dažniausiai renkasi štai šitas“, – bedė pirštu į vieną iš prekių.

Įsigijome ir pamėginome visai netrukus. Tabako skonio šiuose garuose nebuvo justi, tiesiog priminė kažką sintetinio, panašaus į degalinėse pardavinėjamus ledo gėrimus slašus, dar vadinamus sniego gaiva. Tiek kvapu, tiek saldumu.

Trys bandymo dalyviai buvo tabako gaminius vartojantys suaugę žmonės. Vienas jų nuolat rūko tradicines cigaretes, kurios kai kurių pašaipiai vadinamos analoginėmis, kitas – kaitinamojo tabako gaminius, trečiasis – elektronines cigaretes. Tiksliau, turi pildyklę ir nuolat perka jai skirtą skystį.

Pastarojo rūkalai buvo išmėginti pirmiausia. Atsidavė avietėmis. „O ką – man skanu, nusiperku, susimaišau ir gerai“, – paaiškino bičiulis. Tačiau kitiems didelio įspūdžio tai nepaliko – ne tik kažkoks sintetinis aromatas, bet ir aiškiai juntamas saldumas.

Toliau į trasą ėjo „pieštuku“ vadinama elektroninė cigaretė. Perkant ją pardavėjos buvo prašoma parinkti, kad būtų tik tabako skonio, be jokių priedų. „Gal nebent šita tiks, pati nerūkau, bet užrašyta, kad čia tabakas“, – pasiūlė prekybininkė.

Pastaroji buvo ta, kuri ir pripažinta esanti arčiausiai tikro tabako kvapo. Na, bent jau ne tokia, kuri atsiduotų egzotiniais vaisiais.

Tačiau dar vienas gaminys tiesiog išvertė iš koto. Ant etiketės užrašas – „Tobacco flavor“ (liet. „Tabako skonio“). Tik neaišku, kokio skonio turi būti tabakas, jei šios garai kvepėjo kažkuo nenusakomu. Vienas spėjo esant meliono, kitas – ličio, trečias – išvis neaišku kieno aromatą.

Dar labiau nustebino tai, kad šio produkto garai gerklėje paliko aiškiai juntamą ir ilgai išliekantį saldumą. „Čia jau net man per daug“, – pripažino aviečių skonio skystį vartojantis tyrimo dalyvis. Kitiems dviem tiesiog liko neaišku, kaip toks gaminys gali išvis egzistuoti ir kam nors patikti.

Dėl patikimo, kaip ir dėl skonio, suprantama, neverta ginčytis. Jei ne maža smulkmena: elektroninėms cigaretėms ir jų pildyklėms skirti skysčiai nuo 2022 metų privalo būti be jokių kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako.

Tiesa, jų platintojai pernelyg nesivargina laikytis įstatymų. „Patikrinimai vyksta tiek pagal sudarytą planą, tiek neplanuotai, įvertinus riziką, gautus pranešimus ir panašiai.

Elektroninių cigarečių rinkai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė daug dėmesio nuo skonių ir kvapų (išskyrus tabako) draudimo įsigaliojimo 2022 metų liepą.

Nuo to laiko išnagrinėtos 29 bylos, bendrovėms skirtos sankcijos. Didžiąją rinkos dalį užimančios bendrovės VVTAT sprendimus yra apskundusios teismui, vyksta teisminiai procesai“, – teigė VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė.

Išties teismas dėl šių gaminių darbo turi apsčiai. Antai pernai rugsėjį Regionų administracinis teismas paliko galioti VVTAT paskirtą 750 eurų baudą „Royal Smoke“ tinklą valdančiai bendrovei.

„Užteko byloje surinktų įrodymų, o ir pareiškėja iš esmės neginčijo, kad ji patiekė į rinką elektronines cigaretes, kurių sudėtyje yra įrašytos kvapiosios medžiagos, kurios suteikia šioms cigaretėms riešutų, karamelės, saldumynų ar guminukų kvapą, be to, šios cigaretės buvo platinamos viename prekybos centre Vilniuje“, – pranešė teismas.

O šių metų vasarį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) įmonei „Ecodumas“ skyrė didesnę – 5,07 tūkst. eurų baudą už kitokį pažeidimą. Nustatyta, kad ši bendrovė nuotoliniu būdu prekiavo elektroninėmis cigaretėmis ir skleidė Lietuvos rinkai tiek jų, tiek pildyklių reklamą, nors tai draudžia įstatymas.

Beje, už tokius pažeidimus įmonės „Ecodumas“ svetainė su lietuvišku domenu jau yra užblokuota. Tik kas iš to, jei panašus interneto puslapis su kitokiu domenu kuo laisviausiai veikia.

VVTAT jau pernai sudarė konkrečių leidžiamų naudoti cheminių medžiagų, kurios elektroninių cigarečių ir pildyklių skysčiui suteikia tabako skonį ir kvapą, sąrašą. Tačiau kaip iš tiesų pasikeitė šių gaminių asortimentas, kol kas neaišku.

Kaip sakė D.Malinauskienė, tai bus įvertinta, kai VVTAT atliks laboratorinius bandymus pagal šį patvirtintą sąrašą. Šią kontrolę planuojama pradėti balandį.

Tačiau jutiminiai tyrimai nėra planuojami, nors akivaizdu, kad kai kurių elektroninių cigarečių ar skysčių garai yra saldūs, o cukrų ir saldiklius naudoti draudžiama.

„Jutiminiai tyrimai negali būti atliekami, nes saldikliai neskleidžia kvapo. Šio reikalavimo kontrolę VVTAT atliks per tyrimus vertindama, ar laikomasi sudaryto leidžiamų cheminių medžiagų sąrašo. Taip pat bus dokumentiškai tikrinama ir gamintojo deklaruojama sudėtis“, – tvirtino VVTAT atstovė.

Savo ruožtu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas į šią rinką kišasi menkiau: kaip teigė jo atstovė Auksė Kontrimienė, už elektroninių cigarečių skonių ir kvapų draudimo kontrolę rinkoje atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Tačiau šiai institucijai lėšų tam nebuvo skirta. Kaip sakė D.Malinauskienė, VVTAT elektroninių cigarečių rinkos priežiūrai atskiro biudžeto neturi, veiksmai vykdomi iš skirtų asignavimų, numatytų visų prekių grupių (tekstilės, elektrotechnikos, žaislų, baldų, kosmetikos ir kt.) rinkos priežiūrai, bandymams atlikti.

Vienas iš Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų autorių Seimo narys Vytautas Kernagis neslėpė, kad kai 2022-aisiais buvo priimtas draudimas naudoti papildomus kvapus elektroninių cigarečių skysčiui, asortimentas greitai pasikeitė: vietoj vyšninių ar šokoladinių skonių imta rašyti tolimų salų pavadinimus – „Ibiza“, „Mallorca“ ir pan. O platintojai pradėjo tvirtinti, kad visų jų skonis – kaip tabako.

„Anksčiau kontrolės institucijos imdavo mėginius ir siųsdavo juos į laboratoriją Danijoje. Tačiau tai kainuodavo brangiai, o tyrimų rezultatus verslininkų teisininkai nuolat užginčydavo. Jei ir nubausdavo juos, atstovai net teisme nesirodydavo – sumokėdavo tas juokingas baudas, ir viskas.

Kad nebūtų panaikintos licencijos, nuolat keisdavosi elektroninių cigarečių prekybos tinklus valdančių įmonių pavadinimai.

Todėl pernai buvo nuspręsta uždrausti šiuose produktuose cukrų ir saldiklius. Mat įvairius skonius suteikia būtent jie, o šias medžiagas nustatyti lengviau ir paprasčiau“, – aiškino parlamentaras.

Jo teigimu, didžiausia bėda yra tai, kad elektronines cigaretes jau vartoja ne tik paaugliai, bet ir vaikai, nors įsigyti jas legaliai gali tik suaugusieji. Su platintojais buvo tariamasi, kad šie imtųsi prevencinių veiksmų, tačiau tai nepavyko.

„Tai yra tokio įžūlumo verslininkai, kuriems moralės ar sveikatos reikalai visiškai nė motais“, – sakė V.Kernagis.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas tvirtino, kad prekybininkai, siūlydami elektronines cigaretes su įvairiais skoniais, tik didina visuomenės priklausomybę.

„Jei žmogus jau turi priklausomybę, jam skonis nesvarbus. Tačiau jis reikalingas norint pritraukti naujų vartotojų. Tokie gaminiai patrauklesni jaunimui, netgi vaikams, o jų platintojai tokiais būdais stengiasi plėsti šią rinką.

Gal kai kam atrodo, kad garinamas tabakas kenkia mažiau. Bet kai naudojami įvairūs skoniai, priklausomybės lygis tik didinamas“, – aiškino parlamentaras.

Jis buvo vienas iš idėjos visiškai uždrausti elektronines cigaretes autorių, tačiau šios minties buvo atsisakyta tiek dėl pavojaus, kad tokia produkcija bus toliau gabenama iš aplinkinių valstybių, tiek dėl galimo įplaukų į biudžetą sumažėjimo.

„Sveikatos požiūriu dėl to nekyla jokių klausimų – tabako gaminiai yra kenksmingi. Tačiau yra kitų dedamųjų, į kurias reikia atsižvelgti, juk gyvename laisvoje rinkoje“, – aiškino S.Čaplinskas.

Šiuo metu Seime įregistruoti teisės aktų projektai, pagal kuriuos nuo kitų metų ant visų tabako gaminių pakuočių turėtų būti nurodyta informacija apie nacionalinę metimo rūkyti pagalbos telefono liniją.

Taip pat svarstoma įvesti valstybės rinkliavą už elektronines cigaretes ir jų pildykles, apie kurias NTAKD įtraukia informaciją į Europos Komisijos sukurtą bendrąjį registravimo portalą EU-CEG.

Planuojama, kad ši rinkliava už kiekvieną naują ar atnaujintą gaminį turėtų siekti 140 eurų.

Elektroninės cigaretės, kurios nėra įtrauktos į EU-CEG registrą, negalės būti platinamos Lietuvoje, o jei paaiškėtų, kad gaminys neatitinka apribojimų, pavyzdžiui, turėtų cukraus, saldiklių ar pridėtinių skonių ir kvapų, jis turėtų būti braukiamas iš registro ir negalėtų būti platinamas.

Be kitų draudimų, nuo šių metų pradžios visų tabako gaminių – tiek įprastinių cigarečių, tiek elektroninių, tiek kaitinamojo tabako – nebegalima eksponuoti viešai pardavimo vietose. Degalinėse ar maisto prekių parduotuvėse stovi visiškai nepermatomos spintelės, iš kurių šios prekės išimamos tik suaugusiam pirkėjui nurodžius konkretų gaminį.

Tačiau elektroninių cigarečių ir pildyklėms skirtų skysčių pardavėjai, valdantys prekybos centruose stovinčias prekybos saleles arba nuosavas parduotuves, gudriai sumanė šias taisykles apeiti.

Jie įrengė matinio stiklo vitrinas, kurios neva turėtų būti nepermatomos. Tačiau bet kuris pirkėjas, priėjęs arčiau, laisvai gali matyti tiek prekių spalvas, tiek pavadinimus.

Klausimų dėl atsakomybės prieš vartotojus platinant tokius produktus kyla ir mažmeninės prekybos įmonėms, nors ir ne visoms. Kai kurie prekybos tinklai apskritai atsisakė platinti šiuos tabako gaminius. Antai „Maxima“ taip pasielgė dar 2022 metų lapkritį.

Kaip aiškino šios bendrovės atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, taip pasielgta reaguojant į visuomenėje kilusias diskusijas dėl tokių cigarečių ženklinimo, kuris galimai klaidina vartotojus.

„Keliame aukščiausius reikalavimus prekių saugumui, kokybei ir jų ženklinimo atitikimui teisės aktams. Šio sprendimo neketiname keisti ir elektroninių cigarečių į prekybą grąžinti neplanuojame“, – pernai spalį „Lietuvos rytui“ teigė ji.