„Norfa“ išlaiko savo poziciją — augina algas

Ties kulinarijos skyriaus vitrinomis „Hyper Norfos“ parduotuvėje Vilniuje pirkėjų eilės tai susidaro, tai greit ištirpsta, šviežios mėsos skyriuje – taip pat.

Ties vitrinomis daugybę metų dirba tos pačios pardavėjos, kituose skyriuose – vaisių bei daržovių, pramoninių prekių ar bakalėjos gaminių – pardavėjų veidai dažniau parduotuvėje besilankantiems pirkėjams taip pat yra gerai pažįstami.

Ypač maža darbuotojų kaita – svarbus „Norfos“ prekybos tinklo bruožas. Žmonės neieško kitų darboviečių, jeigu jiems yra priimtinos ir darbo sąlygos, ir darbo užmokestis.

Bendrovė „Norfos mažmena“ yra tas darbdavys, kuris nuolat augina atlyginimus, ir tai daro pagal senokai sukurtą ir pasiteisinusią metodiką.

Neatskaičius mokesčių – 1881,22 euro. Tokia atlyginimų mediana – skaičius, liudijantis, kokią iš tiesų algą gauna visą mėnesį išdirbę darbuotojai, įmonių kreditingumo portalo rekvizitai.lt duomenimis, „Norfos“ tinkle buvo šių metų kovą.

Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, augančios darbuotojų algos yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos rodiklių. Dabartinis jų lygis „Norfoje“ yra geras, bet jos ir toliau turėtų didėti.

„Mediana 1880 eurų, atskaičius mokesčius, sudaro maždaug 1205 eurus, vadinasi, lygiai pusė „Norfos“ darbuotojų kovą uždirbo daugiau nei 1205 eurus į rankas. Manau, kad tai – gera tendencija“, – teigė D.Dundulis.

Pasak jo, kovo mėnesį per 1880 eurų perkopusi mediana – vienas iš rekordinių rodiklių „Norfos“ veiklos istorijoje, kartu ir reikšmingas priartėjimas prie šalies vidutinio atlyginimo, kuris šiuo metu, neatskaičius mokesčių, sudaro 2108,88 euro, arba 206 eurais daugiau nei pernai.

„Atlyginimų mediana dažniausiai būna mažesnė nei vidutinis atlyginimas šalyje, todėl jau pats faktas, kad mūsų prekybos tinklo darbuotojams mokamų atlyginimų mediana gali pasiekti Lietuvos vidutinį darbo užmokestį, yra ypač svarbus“, – sakė D.Dundulis.

Paprastai, pradedant geguže, iki pat vasaros pabaigos atlyginimų mediana „Norfoje“ būna pati didžiausia, nes tuo metu didėja tinklo apyvarta, kuri susijusi ir su darbo užmokesčiu. O šiemet atlyginimų mediana aukštumas pasiekė jau kovą.

Artimiausio iš penkių tinklų konkurento – bendrovės „Lidl Lietuva“ kovą mokėtų atlyginimų mediana, rekvizitai.lt duomenimis, buvo 1740,14 euro.

Bendrovės „IKI Lietuva“ mediana kovą sudarė apie 1375 eurus, „Maxima LT“ – apie 1367 eurus, „Rimi Lietuva“ – apie 1353 eurus.

Pagal visų „Norfos mažmenos“ darbuotojų, išdirbusių visą kovo mėnesį, draudžiamųjų pajamų vidurkį bendrovė išliko didžiausią atlyginimą savo sektoriuje mokančiu prekybos tinklu.

„Šiuo metu mūsų darbo užmokesčio mediana (visų įmonės darbuotojų) yra apie 40 procentų didesnė už senbuvių prekybos tinklų ir apie 20 proc. didesnė nei naujausio mažmeninės prekybos tinklo.

Palyginti su tuo pačiu laiku praėjusiais metais, atlyginimai „Norfos“ tinkle paaugo 5 proc. Tai geras rezultatas, kuris liudija apie nuoseklų mūsų siekį užtikrinti savo darbuotojams gerą uždarbį“, – teigė D.Dundulis.

Pasak jo, „Norfos“ tinkle algos toliau didės. Šį pavasarį papildomai buvo padidinti priedų įkainiai už atliekamą darbą valytojams ir vitrinų darbuotojams – kulinarijos, konditerijos ir ties kitų skyrių vitrinomis dirbantiems žmonėms.

„Tikiuosi, kad mediana vasarą perkops 2000–2100 eurų. Viena, apyvarta vasarą būna didesnė, o kuo ji didesnė, tuo daugiau darbuotojams tenka atlikti procedūrų, pavyzdžiui, sukrauti daugiau prekių į lentynas, kasose – per darbo valandas aptarnauti gerokai daugiau pirkėjų nei kitu metų laiku.

Įtaką atlyginimams daro ir parduotuvių darbo dienų skaičius, pavyzdžiui, balandį buvo 29 darbo dienos, nes per šv.Velykas parduotuvės nedirbo, o antrąją šv.Velykų dieną dirbo trumpiau.

Gegužę bus 31 darbo diena, liepą bei rugpjūtį taip pat bus po 31 darbo dieną, tad ir darbuotojams teks dirbti daugiau darbo valandų – jie atliks daugiau darbo, daugiau ir užsidirbs pinigų.

Apskritai, remdamasis patirtimi, galiu drąsiai teigti, kad vasaros mėnesiais apyvarta bus didesnė nei balandį, kai žmonės gausiau pirko ruošdamiesi šv.Velykoms“, – sakė D.Dundulis.

Pasak jo, prielaidas apyvartai augti sudaro didėjantis pirkėjų skaičius ir jų perkamoji galia.

„Norfos“ tinklas yra žmonėms patrauklus darbdavys.

Pasak D.Dundulio, kai kuriuose didžiuosiuose miestuose darbuotojų paieška kelia tam tikrų iššūkių, tačiau regionuose laisvų darbo vietų „Norfos“ tinkle beveik nėra.

„Neturime tokių problemų, kokių kyla mūsų konkurentams, ieškantiems darbuotojų, ypač regionuose. Žmonės žino, kad pas mus yra sudarytos geros sąlygos užsidirbti, tereikia noro, todėl ir darbuotojų kaita mūsų tinkle yra viena mažiausių rinkoje“, – teigė „Norfos“ vadovas.

Anot jo, vienas pagrindinių veiksnių, kodėl žmonės renkasi „Norfą“, būtent ir yra konkurencingas atlyginimas.

„Atlyginimas visada išlieka pagrindiniu kriterijumi renkantis darbo vietą, nors kai kas bando įrodyti, kad ne algos yra svarbiausia. Mūsų tikslas – atlyginimai mažmeninės prekybos sektoriuje turi priartėti prie šalies vidurkio, o vėliau bus galima galvoti ir apie papildomą naudą“, – sakė D.Dundulis.

Jo vertinimu, kol atlyginimai nesiekia šalies vidurkio, svarbiausias dalykas darbuotojui yra realios pajamos, o ne papildomų naudų paketai, pavyzdžiui, bilietai į renginius, dovanos, papildomas sveikatos draudimas, psichologų konsultacijos.

„Tik tuomet, kai pasiekiamas santykinai aukštas atlyginimų lygis, papildomos naudos gali tapti svarbia motyvavimo priemone. Tačiau šiuo metu to dar nėra, todėl pagrindinė mūsų užduotis yra investuoti į darbuotojų gerovę būtent didinant darbo užmokestį“, – sakė D.Dundulis.

„Norfos“ tinkle dirbančių žmonių atlyginimai nėra fiksuoti. Jie priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules: kuo efektyviau dirbama, tuo didesnis būna ir atlyginimas.

Tapo įprasta, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojai prireikus padeda vieni kitiems. Be to, atsižvelgiant į pirkėjų skaičių, yra reguliuojamas ir darbuotojų skaičius tam tikrose darbo vietose.

Pavyzdžiui, ties tam tikrų produktų vitrina paprastai dirba vienas žmogus, bet jei susidaro pirkėjų eilė, padėti jam ateina kolegos iš kitų skyrių.

Ir atvirkščiai, kai pirkėjų gausos nėra, ties vitrinomis dirbantys žmonės imasi kitų darbų – sveria ir fasuoja gaminius.

Maždaug pusės „Norfos“ tinklo darbuotojų – tų, kurie dirba kasose ir ties sveriamų maisto produktų vitrinomis, algos priklauso nuo asmeninės bei parduotuvės apyvartos, o kartu – nuo aptarnautų pirkėjų skaičiaus. Kuo apyvarta didesnė, tuo didesnis ir uždarbis. Jis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą.

O salės darbuotojų algoms įtaką daro iškrautų prekių kiekis per tam tikrą darbo valandų skaičių.

Nuo apyvartos nepriklauso tik kai kurių pareigybių – valytojų, apsaugos darbuotojų atlyginimas. Jiems mokama už darbo valandas.

„Norfa“ yra įvedusi specialią elektroninę sistemą, kuri fiksuoja individualius rezultatus. Atsižvelgiant į juos pagal tam tikras formules apskaičiuojamas atlyginimas. Tokia sistema taikoma maždaug 85 proc. visų darbuotojų.